Lietuvoje nugalėjus liberalizmui, pasaulis būtų išlaisvintas nuo Lietuvos ir lietuvių

Š. m. gegužės 6 d. Seime surengtoje spaudos konferencijoje FORUMAS – „MŪSŲ VALSTYBĖS TIKSLAS“ Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila informavo visuomenę: „Įsibėgėjant globalizmo ir neoliberalizmo ženklais pažymėtam XXI amžiui ir praėjus 25 metams po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, būtina iš esmės permąstyti valstybės ir Tautos politinį santykį, valdžios grandžių tarpusavio struktūrinį prasmingumą ir efektyvumą, jų paskirtį ir atsakomybę dėl Tautos ir valstybės ateities. Tai verčia daryti tiek dabartinė geopolitinė situacija Europoje, tiek spartėjanti Europos Sąjungos ir globaliųjų politinių, ekonominių, socialinių procesų plėtra.

Tautai, Valstybei ir jos valdžios institucijoms kyla nauji uždaviniai, kuriuos neatidėliotinai mes visi turime spręsti, prisiimdami atsakomybę už Tautos ir valstybės likimą.
1988–1990 metų Sąjūdžio pamatiniai principai – tiesa ir viešumas, racionalumas ir politinė etika, tikėjimas žmogumi ir Lietuva – gali ir turi tapti Forumo dalyvius siejančiąja gija. Piliečiai turi tikėti savo valstybės ateitimi, o teisė ir teisėsauga Lietuvoje – ginti pilietį. Lietuva turi tapti valstybe, kurioje geriausia ir saugiausia gyventi tą valstybę ir jos ateitį kuriančiai Tautai.

Signatarų Kreipimąsi vardan Lietuvos pasirašiusieji, Lietuvos Mokslų akademija, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, kviečia į Forumą „Mūsų valstybės tikslas“. Tartis dėl Tautos ir valstybės likimo kviečiame Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimo vadovus, Vyriausybės narius, politinių partijų lyderius…

Forumas, siejamas su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo metinėmis, įvyks 2015 m. birželio 3 d. 9 val. Lietuvos Mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje Gedimino pr. 3 Vilniuje. Pranešėjams skiriamos 25 minutės, visuomenės atstovams – 15 minučių“.

Vienas iš minėto forumo dalyvių – žinomas liberalizmo teoretikas, liberalizmo klasikų vertėjas, o dabar ir liberalizmo kritikas, profesorius Algirdas Degutis mielai sutiko atsakyti į LL interviu klausimus, pasidalinti savo patirtimi bei politinėmis įžvalgomis…

– Prieš kurį laiką paskelbta forumo „Mūsų valstybės tikslas” data – birželio 3 diena sutampa su 1988 m. birželio 3 d. Mokslų Akademijos salėje įvykusiu Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susikūrimu. Ar kažko panašaus galime tikėtis ir šiemet? Tarkim, naujos pilietinės – politinės iniciatyvos, kuri vienaip ar kitaip galėtų įtakoti procesus mūsų valstybėje?  

reklama

– Jūsų klausimas remiasi prielaida, kad dabartinė Lietuvos situacija yra panaši į Lietuvos situaciją 1988 m. Išties, ji yra panaši daugeliu požiūrių: tuometinė Lietuva buvo valdoma Maskvos jai primesto režimo, dabar ji yra vis labiau valdoma Briuselio įvedamo režimo. Atsikovojusi nepriklausomybę, Lietuva per pastaruosius 25 metus sugebėjo palaipsniui išsižadėti svarbiausių nepriklausomybės atributų ir pavirsti ES „komisarų“ ir „kolegų“ vasalatu. Šaliai gyvybiškai svarbūs politiniai sprendimai priimami politiniam šalies elitui nuolankiai vykdant direktyvas, nuleidžiamas iš Briuselio. Bet koks pilietinis nepasitenkinimas tokia padėtimi to elito yra traktuojamas kaip nepagrįstas ir nevertas dėmesio „tamsių nesusipratėlių“ bruzdėjimas arba kaip smerktinas „populizmas“. Šalies likimas įduotas į rankas tų, kuriems kosmopolitinio elito Briuselyje ar Vašingtone nuomonė yra daug svarbesnė už visuomenėje vyraujančias nuomones ir už Lietuvos interesus.Žodžiu, išties turime situaciją, primenančią Sąjūdžio atsiradimo laikus!..

Tačiau kyla abejonių dėl to – ar dabartinė situacija gali paskatinti analogišką plataus masto pilietinį pasipriešinimą dabartinėje Lietuvoje? Reikalas tas, kad nors matome daug nepasitenkinimo esama padėtimi, tas nepasitenkinimas nėra koncentruotas, nėra sutelktas ir organizuotas. Veikiau jis yra beformis, nevieningas, suskaidytas. Būtent dėl to jis yra neišvengiamai silpnas, net nepaisant jo visuotinumo. Dėl to vasaliniam politiniam Lietuvos elitui (įsitvirtinusiam ir dešinėje, ir kairėje, ir pozicijoje, ir opozicijoje) toks išskaidytas žmonių nepasitenkinimas nekelia realios grėsmės. Atitinkamai, kad tokia grėsmė politiniam elitui atsirastų, tas nepasitenkinimas turi būti suvienytas ir sutelktas.

– Kokiu pagrindu nepatenkintų esama situacija Lietuvoje tautiečių susitelkimas gali būti pasiektas?

– Nepasakysiu nieko nauja sakydamas, kad tikrai vienijantis tikslas gali būti tik šalies nepriklausomybės atstatymas, valstybės suverenių galių susigrąžinimas. Valdžia turi liautis tarnavusi Briuselio „kolegų“ sumanymams ir pradėti rūpintis mūsų šalies likimu, mūsų šalies interesais!.. Būtent šis siekis gali ir turi suvienyti piliečius, nepatenkintus dabartine Lietuvos situacija.

– Ką reikėtų daryti ir ar viskas jau padaryta, kad minėtas forumas netaptų vienadieniu renginiu, įsimenančiu nebent intelektualiais pasisakymais, protingomis kalbomis bei įžvalgomis, konstatuojant kritišką situaciją Lietuvoje?

– Pats forumas, žinoma, yra vienadienis renginys, bet jis turi išreikšti ilgalaikę nepriklausomybės išlaikymo (atstatymo) intenciją ir realizuotis darbais, įtvirtinančiais tą intenciją. Be to, negalima menkinti intelektinių pastangų suvokiant situacijos Lietuvoje kritiškumą. Juk vyraujanti oficialioji nuostata yra tai, kad Lietuva žengia (yra vedama) teisingu keliu, kad liberalizuodamasi ji sparčiai „vejasi“ „pažangiausias šalis“, kad tame pažangos kelyje jos laukia tik tonizuojantys „iššūkiai“, o ne rimti, ir net mirtini pavojai. Šią nuostatą diskredituoja daugybė faktų. Imkime tik vieną pavyzdį. Štai Lietuvai buvo primestas laisvas kapitalo ir darbo jėgos judėjimas. Kur šis išgirtasis valstybės nusišalinimo principas nuvedė Lietuvą? Kapitalas nukeliavo į nebūtį arba į apsukriausiųjų rankas, o darbo jėga masiškai apleido Lietuvą ir dabar tarnauja svetimam kapitalui. Štai ką iš šios pažangos gavo Lietuva.

reklama

– Jūsų nuomone, koks pagrindinis netrukus įvyksiančio forumo tikslas?

– Tikslas formuluojamas kaip tarimasis „dėl Tautos ir valstybės likimo“ir dėl „mūsų valstybės tikslo“. Likimas, žinoma, priklauso ne tik nuo mūsų, tačiau iš dalies jis priklauso ir nuo mūsų. Ir, žinoma, bet koks tarimasis dėl valstybės tikslo turi prasmę, tik jeigu pirmiausia sutariame dėl pačios valstybės išsaugojimo būtinybės. Valstybės išlikimo klausimas yra pamatinis. Jo pozityviai neišsprendus klausimai dėl tikslų yra beprasmiai – kokius politinius tikslus gali sau kelti vasalatas? Kitaip sakant, svarbiausioji užduotis yra piliečių ir Tautos sutelkimas nepriklausomybės reikalui.Būtina ryžtingai pasipriešinti oficialiai politinei linijai, kuri Lietuvą veda į ištirpimą globaliniame kosmopolitiniame želė!..

– Ar nemanote, kad atėjo laikas naujai iniciatyvai, ruošiantis 2016 m. Seimo rinkimams? 

– Taip, būtent šio forumo iniciatyvos pagrindu reikėtų pradėti jiems ruoštis. Didžiausias pavojus, kurio trūks plyš reikia išvengti, tai patriotinių jėgų pabirimas arba skaidymasis į vis naujus politinius darinius. Tik telkimasis bendram nepriklausomybės reikalui gali padėti patriotinėms jėgoms laimėti būsimus Seimo rinkimus.
Reikia išnaudoti tas esamas politines struktūras, kuriose dar išlieka patriotinis pradas. Negalima gaišti laiko kuriant nuo nulio naujus junginius. Jie mus tik skaidys, o ne vienys, tik silpnins, o ne stiprins bendro reikalo siekį. Politinius nesutarimus ir asmenines ambicijas reikia atidėti į šalį, geresniems laikams. Politinis egocentrizmas ir narcisizmas niekur neveda, jis tarnauja tik globalistų reikalui.

– Berods, šiame renginyje skaitysite pranešimą – kokia tema, svarbiausi akcentai? Ko norėtumėte palinkėti forumo dalyviams?.. 

– Mano pranešimo tema – „Lietuva liberalizmo ir rusofobijos gniaužtuose“. Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad liberalizmas yra marksizmo alternatyva ir todėl atmesdami marksizmą galime drąsiai nusigriebti liberalizmo. Tai yra radikaliai klaidingas vaizdinys. Liberalizmas ne mažiau nei marksizmas yra tautinės tapatybės ir tautų išlikimo priešas. Jo šlovinamas individualizmas veda į visų aukštesnių tikslų ir visų ištikimybės ryšių eroziją, į visuomenės tapsmą ciniškų hedonistų mase. Tapdama tokia mase visuomenė gali tik žūti ištirpdama globalioje „atvirų sienų“ ir „laisvosios rinkos“ košėje. Žodžiu, reikia aiškiai suvokti: Lietuvoje nugalėjus liberalizmui, pasaulis būtų išlaisvintas nuo Lietuvos ir lietuvių.

Ne mažiau pavojingas dvasinis gaivalas yra rusofobiją, kurią Lietuvoje intensyviausiai kursto globalistai liberalai. Jos taip pat guviai nusigriebia namudiniai naciai, neapykantą Rusijai ir rusams vadinantys patriotizmu. Grėsmingiausia yra tai, kad rusofobijos kurstymo priemonėmis veiksmingai naikinamas Lietuvos suverenumas. Antai rusofobinis liberalų ir nacių tandemas puikiai suveikė diskredituojant Referendumą dėl Lietuvos žemės pardavimo užsieniečiams. Jis gerai veikia diskredituojant priešinimąsi šeimos institucijos griovimui.

Rusofobijos dėka žmonių mąstymas spraudžiamas į primityvią logiką: priešinatės liberalizmo ekspansijai („ėjimui į Europą“), vadinasi, tarnaujate Rusijai ir Kremliui! Vadovaujantis šia logika gali būti sunaikinti paskutiniai Lietuvos nepriklausomybės likučiai ir įvesta tikra liberalizmo tironija. Tad kad ir koks būtų mūsų požiūris į dabartinę Rusiją, rusofobinio pamišimo stabdymas turi būti vienas svarbiausių uždavinių ginant šalies nepriklausomybę ir politinę laisvę šalies viduje.

Forumo dalyviams linkėčiau aiškaus susivokimo, jog Lietuvą dabar valdantis politinis elitas yra globalaus elito vasalatas, kuriam mažai rūpi Lietuvos išlikimo reikalas. Linkėčiau vienijimosi ir VIENYBĖS šį reikalą ginant!..

– Dėkoju už pokalbį.

---
LDiena.lt: savo ruožtu, norintiems geriau perprasti liberazmo, kaip visuomenės pavergimo prisidengiant "individuumo laisve", mechanizmą - labai rekomenduoju susipažinti su Visuomenės Saugumo Koncepcijos kūrėjų parengta šiuolaikinio liberalizmo studija "Liberalizmas - laisvės priešas".