Padniestrės ataka ar žudiko kulka: kuo pasibaigs M. Saakašvilio gubernatoriavimas Odesoje

Dar vienas demonstratyvus „maidaninės“ valdžios spjūvis į ukrainiečių veidą. Nejaugi tarp 40 mln. ukrainiečių neatsirado nieko, kas būtų galėjęs užimti Odesos gubernatoriaus postą ir kandidato reikėjo ieškoti užsieniečių tarpe? Nejaugi į miestą, pergyvenusį gegužės 2 d. tragediją, reikėjo paskirti žmogų, kuris savo gimtinėje tapo žinomas dėl įsteigtos kankinimų sistemos kalėjimuose ir sadistiškai išvaikytų protesto demonstracijų, kuriose neapsieita be žmonių aukų?

Pikantiška detalė: Ukrainos konstitucija draudžia dvigubą pilietybę. Priimdamas Ukrainos pilietybę, M. Saakašvilis privalėjo atsisakyti Gruzijos pilietybės. Žengdamas šį žingsnį buvęs prezidentas automatiškai atsisakė bet kokių galimybių ateityje dalyvauti Gruzijos politiniame gyvenime. Visi pažadai sugrįžti į tėvynę ant balto žirgo, kuriuos jis taip dosniai dalino savo šalininkams, pasirodo buvo tik blefas. Manoma, kad jis iš vis neplanuoja sugrįžti į Gruziją, kur jam iškelta keletą baudžiamųjų bylų.

Ukrainos prezidento Petro Porošenkos motyvacija neturi racionalaus, logiško paaiškinimo. Taip, jis turi už ką dėkoti M. Saakašviliui: jis palaikė Maidaną ir užtikrino gruzijos kovotojų  atvykimą į taip vadinamą antiteroristinės operacijos zoną. Taip, P. Porošenko buvo suinteresuotas, kad Odesos gubernatoriaus poste Igorio Kolomaiskio statynį Igorį Palicą pakeistų savas žmogus. Tačiau Ukrainos vadovas turėjo numatyti Tbilisio reakciją, kurią įvertinti iš anksto nebuvo labai sunku. M. Saakašvilio gimtinėje jo paskyrimą palaikė labai nedraugišku ukrainiečių žingsniu. Buvusi Gruzijos parlamento pirmininkė Nino Burdžanadzė pareiškė, kad paskyręs šį žmogų P. Porošenka „apspjovė gruzinų tautą“. Ar tokia jau didelė nauda iš M. Saakašvilio, kad dėl jo reiktų gadinti santykius su draugiška valstybę?

reklama

Iš tikrųjų viskas yra pakankamai paprasta. Ir P. Porošenka, ir M. Saakašvilis turi tuos pačius kuratorius. „Gruziniškas eksperimentas“ patyrė nesėkmę, M. Saakašvilis buvo išvytas iš šalies. Tačiau, jis vis dar yra nusipelnęs paskatinimo, kaip žmogus dirbantis JAV interesams. Jo negalima taip paprastai išmesti į šiukšlių dėžę: juk tuomet pasakytų, kad JAV nevertina savo sąjungininkų. Su buvusio Gruzijos prezidento įdarbinimu JAV kažkas ne itin pavyko, taigi teko paieškoti pelningesnės vietos Ukrainoje. Akivaizdu, kad M. Saakašvilio utilizacijos problema sėkmingai sprendžiama ukrainiečių sąskaita. Be to, Odesa – rizikos zona, čia veikia prorusiškų jėgų pogrindis. Jei M. Saakašvilio automobilis netikėtai sprogtų JAV, vaizdelis būtų tikrai ne koks , o Odesoje – „prorusiškų separtistų“ mina ar snaiperio kulka, atrodytų visiškai natūraliai. Be to, juk tai būtų dar viena priežastis pradėti naujus valymus.

Taip pat tam tikrų minčių kelia faktas, kad M. Saakašvilis, kuris pradėjo 2008 m. rugpjūčio 8 d. karą, paskirtas Odesos gubernatoriumi būtent dabar, kai auga įtampa aplink nepripažintą Padniestrės Respublika, kuri ribojasi su Odessos sritimi. Akivaizdu, kad M. Saakašvilio minimali užduotis – užtikrinti absoliučią Padniestrės blokadą. Maksimali užduotis –dalyvauti provokacijoje, kuri leistų prieš Padniestrę pradėti realius karinius veiksmus. Patirtį jis turi, reputacija jau senai prarasta. Be to yra keistas troškimas atkeršyti Rusijai už pralaimėjimą 2008 m. Dabartinė  Padniestrės padėtis labiau pažeidžiama, nei Pietų Osetijos. Šioji neturi sienos su Rusija ir Roksko tunelio, tačiau vis tiek yra viltis, kad naujoji M.Saakašvilio avantiūra pasibaigs taip pat, kaip ir ankstesnioji. 2008 m. Gruzijos kariams atakavus Cchinvalį, Rusija pripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę.

Šaltinis: mk.ru