Pirmąsyk istorijoje Lietuvos pagonims vadovaus moteris

Gegužės 31 d., 12 val. Vilniaus Gedimino kalne vyks Lietuvos Romuvos Krivės įšventinimo apeiga. Tai pirmasis istorijoje atvejis, kai Lietuvos pagonims vadovaus moteris.

Kaip gegužės 27 d. ekspertai.eu pasakojo religijotyrininkas Mindaugas Peleckis, būsimoji Krivė Inija Trinkūnienė jam patvirtino, kad tai esąs „tikrai pirmas kartas“, kai istorijoje Krive tampa moteris, bent jau istoriniai šaltiniai kitokios informacijos nenurodą.

„Galbūt tai reiškia, kaip kadaise rašė žymi mokslininkė Marija Gimbutienė, kad grįžtame į „Deivės Motinos epochą“? O gal šis įvykis yra postmodernizmo apraiška? Ko gero, šiuos klausimus narplioti teks religijotyrinkams“, – sakė M. Peleckis.

reklama

Pati I. Trinkūnienė šį įvykį jam teigė vertinanti teigiamai:

„Tai buvo Krivio Trinkūno valia... Tai iš vienos pusės, kita vertus, bendruomenė mane išrinko. Tęsiami darbai, mūsų gretos didėja, manau, kad viskas gerai. Nemanau, kad bus kokia nors ypatinga moteriška reforma, tačiau aplink save matau labai daug stiprių moterų.“

Inija Trinkūnienė

2001 m. visuotinio surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 1270 senojo baltų tikėjimo atstovų, o po dešimties metų (kito surašymo duomenimis) – jau 5118. Spėjama, kad prijaučiančių senajam baltų tikėjimui žmonių Lietuvoje yra kur kas daugiau.

Romuvos atstovai savęs pagonimis nevadina, pasak jų, jie esą senojo baltų tikėjimo pasekėjai, oficialiai įregistruoti kaip religinė bendruomenė 1992 m., o 2002 m. įkūrę Vaidilų Ratą, kuriame nutarta išrinkti Krivį – visos Romuvos vadovą. 2002 spalio 19 d. Vilniuje ant Gedimino kapo kalno buvo iškilmingai įšvęstas pirmasis po šešių šimtmečių Lietuvos Romuvos Krivis – Jonas Trinkūnas-Jaunius (1939–2014). Jam mirus, 2014 m. Krive išrinkta jo žmona I. Trinkūnienė. Be Krivio institucijos Romuvoje yra vaidilos: šventikai, kuriems suteiktos teisės įšventinti, tuokti, laidoti ir pan.

reklama

LIETUVOS ROMUVOS KRIVĖS ĮŠVENTINIMO EIGA:

11:00 – Apeigos pradžia prie Ragučio šventvietės akmens (Pilies g. skverelyje prie Vilniaus Šv. kankinės Paraskevos cerkvės);

11:30 – Eisena į Gedimino kalną;

12:00 – Įšventinimo apeiga ant Gedimino kalno;

13:00 – Karaliaus Gedimino pagerbimas Katedros aikštėje;

14:00 – Suneštinės vaišės Lietuvos liaudies kultūros centre, bendravimas.

Skirtingai nei Islamas, krikščionybė, judaizmas ir kitos religijos, baltų religija, kaip teigia „Romuvos“ tinklalapis, yra grindžiama ne apreiškimu, o protėvių per ilgus amžius sukaupta ir sukoncentruota, etninėse tradicijose atsispindinčia patirtimi. Romuvos bendruomenė nepripažįsta švento rašto ir dogmų. Mūsų tikėjimo tiesų šaltinis yra mūsų protėvių per amžius sukaupta ir tradicijose bei etniniuose simboliuose pasireiškianti dvasinė patirtis.

Romuva remiasi baltų religine tradicija, kurią sudaro lietuvių, latvių ir prūsų religinis paveldas. Šio bendro baltų dvasinio paveldo formavimosi pradžia siekia labai tolimą indoeuropietišką praeitį. Baltų arba aisčių kultūra kaip savita išsiskiria II tūkstantmetyje p.m.e. Bendras baltų religinis centras Romuva su vyriausiu dvasininku Kriviu buvo įsteigtas 521 m. Rikojote. Vėliau iškilo ir kiti svarbūs sritiniai baltų religiniai centrai – Romuvos atskiruose baltų kraštuose. Kai kuriuose iš jų baltiškos religinės apeigos buvo vykdomos ir po oficialaus krikščionybės įvedimo.

Krikščionybės pastangomis sunaikinus religines institucijas, baltų tikėjimas egzistavo bendruomeninių ir individualių kultų pavidalu, palaikomas iš kartos į kartą perduodamų etninių tradicijų, iki pat XX a. Vaidila Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis pirmasis naujausioje istorijoje 1905 m. spalio 22 d. parašė prašymą pripažinti jį senojo lietuvių tikėjimo išpažinėju ir po 12 metų tokį pripažinimą gavo iš caro valdžios Petrapilyje.