Diagnozė: amerikiečių kareivis

Apie bet kurios šalies sveikatą labai lengvai galima spręsti pagal jos armijos būseną. Jeigu ginkluotosios pajėgos kovingos, techniškai aprūpintos, o pats kareivis kaip gynybos pagrindas yra emociškai atsparus ir psichologiškai sveikas, vadinasi ir su valstybe viskas gerai. Tačiau netgi paviršutiniškas žvilgsnis į JAV armiją verčia suabejoti ne tik kariuomenės, Pentagono ir Baltųjų rūmų, bet ir pačios valstybės adekvatumu.

Vakaruose priimta manyti, kad pati sveikiausia kovinė dvasia ir tvirčiausia psichika – pas amerikiečių kariškius. Tokia išvada pagrįsta amerikiečių kariškių dalyvavimu lokaliniuose konfliktuose ir taikdariškose operacijose per pastaruosius dešimtmečius. Tiksliau tuo, kaip šios operacijos veikia veteranų, pabuvojusių tuose karštuose taškuose, psichiką.

Pentagono pareigūnų nuomone, uniformuoto amerikiečio puiki moralinė būsena tai – disciplina, kovinė dvasia, valia nugalėti, savitvarda, savo orumo jausmas, sąžiningumas, atsidavimas pareigai ir karinei tarnybai, karininko ir kareivio garbės jausmas ir t.t. Realiai gi, nepriklausomų ekspertų vertinimais, tos savybės tai viso labo darbas už pinigus, panieka priešui, savo jėgų pervertinimas, priklausomybė nu komforto, iniciatyvos praradimas kautynių metu, rasiniai prietarai, kraštutinio individualizmo pasireiškimai, karjerizmas, įtampa tarpusavio santykiuose, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais.

reklama

Panagrinėkime bešališku žvilgsniu pastarųjų metų konkretiką.

Visų pirma būtent materialusis stimulas stovi pirmuoju punktu amerikiečių kareivių prioritetų sąraše. Amerikiečių kariškių atlyginimai nepateisinamai didesnis nei kitose NATO šalyse. Pradinė, tarkime, kapralo alga siekia apie 4000 dolerių per mėnesį. Plius „karštieji taškai“, kur dėl kovinių priedų alga išauga kelis kartus drauge su kitomis lengvatomis ir priedais. Pavyzdžiui už buvimą priešakinėse pozicijose ir už „išsiskyrimą su šeima“, plius kompensacija už „sunkumus, patiriamus fronte“ bei papildomas išlaidas asmeniniams reikalams.

Atlyginimai kariškiams pervedami į ypatingas bankų sąskaitas, kur kovinių veiksmų metu esamai sumai priskaičiuojama dar 10% metinių palūkanų, o tai 5 kartus daugiau nei įprastuose indėliuose. Be to, kareiviai ir seržantai visiškai atleidžiami nuo visų mokesčių.

Nieko nuostabaus, kad tokio pinigų lietaus fone, kaip rodo tyrimai, amerikiečių kariškiams didžiausią stresą sukelia ne karinės operacijos, o algos ar lengvatų apkarpymas. Apie kokią kovinę dvasią gali eiti kalba tokioje situacijoje – lieka neaišku.

Kaip pasekmė – katastrofiškas savižudybių, narkotikų, ištvirkimo išplitimas, vis labiau plintantis homoseksualizmas, dezertyravimas.

Psichiatrai ir psichologai, kurie privalomi visuose JAV armijos daliniuose, yra šokiruoti: JAV armijos kariškiai sparčiai degraduoja.

Oficialūs duomenys byloja, kad pirmieji „psichologinio nuovargio“ simptomai pasireiškia jau penktą (!!!) dieną po bet kokios karinės operacijos pradžios. Įvykių, į kuriuos įsipainioja kariškiai, apogėjus pasiekiamas po savaitės. Pentagonas keičia demoralizuotus kareivius ištisais daliniais, net jeigu tam būtina sustabdyti, tarkime, pradėtą puolimą. Ir tai pati kovingiausia, Vakarų nuomone, pasaulio armija?

reklama

Psichinis persitempimas tapo pagrindine dezertyravimo, savižudybių ir nemotyvuotos agresijos priežastimi. „Uniformuotų savižudybių“ skaičius auga kiekvienais metais. 2013 metais nusižudė daugiau kaip 350 JAV kariškių, o 2011 metais būta 278 tokių įvykių. Staigus šuolis 2010 metais, kai nusižudė 468 kariškiai – tai daugiau nei žuvo per analogišką laikotarpį per karą Irake ir Afganistane (462 žmonės). Palyginimui: 2008 metais nuostoliai dėl savižudybių siekė 128 žmones, 207 metais – 115, o 2004 metais – viso labo 67. maždaug 20% amerikiečių kariškių, sugrįžtančių iš karo veiksmų zonų, patiria įvairaus pobūdžio psichinius sutrikimus ir potrauminius sindromus. Tų, kurie nusižudo jau civiliame gyvenime, yra nepalyginamai daugiau.

Kita JAV gynybos ministerijos problema – dezertyrai. Nuo karo Irake pradžios, kaip liudija Pentagono duomenys, iš amerikiečių armijos dezertyravo ne mažiau kaip 8000 kariškių, tame tarpe 4387 iš sausumos armijos, 3454 jūsų pareigų atstovų, šimtinė lakūnų ir pusantro tūkstančio jūsų pėstininkų. Advokatai, ginantys karinius nusikaltėlius, teikia, kad karas Irake verčia kareivius abejoti savo tarnybos pagrįstumu.

Visų šitų bėdų šaltinis yra vienas – JAV armijos komplektavimas kariškiais. Amerikiečių karininkų korpuse yra 75% rezervistų, pasirinkusių karinę tarnybą ne iš pašaukimo, o iš merkantiliškų paskatų. Į tarnybą pagal kontraktą eina žmonės, nesugebėję realizuotis civiliame gyvenime, menkai išsilavinę, turintys problemų su teisėtvarka. Paprasčiau kalbant – įvairūs sąvalkos.

Daugiau kaip trečdalis naujokų yra juodaodžiai, lotynai ir azijiečiai. O išsilavinimo lygis Amerikoje yra žemiausias būtent tarp juodaodžių ir lotynų. Beveik 2% amerikiečių kareivių – užsieniečiai, kitaip sakant tie, kurie turi teisę pastoviai gyventi (žaliąją kortą), nebūdami piliečiais. Be to, amerikiečių kariškių gretose tarnauja daugiau kaip 16 000 kariškių, apie kurių pilietybę neturima konkrečių duomenų. Kad ir kaip puikiai veiktų kompiuterinė apskaita, iki šiol neaišku, kokia jų tautybė ir religinė priklausomybė. Dėl to netgi keista, kad tapusi teroristinio ir diversinio karo virtuoze, al Kaida dar nesuformavo iš savo gerbėjų ištisų dalinių Amerikos armijoje.

Išvada viena: amerikiečių armija – tai tas pats pagarsėjęs „kolosas ant molio kojų“, kuris bet kuriuo momentu gali subyrėti, palaidodamas po savo nuolaužomis visą Ameriką.

www