Šauktinių kariuomenės klausimu

Buržuazinei valdžiai grąžinus šauktinių kariuomenę ir paskelbus šauktinių sąrašus, vis labiau ir labiau verda diskusijos šauktinių kariuomenės bei galimo karo tarp Vakarų ir Rusijos klausimu.

Visų pirma turime suprasti, kad šauktinių kariuomenė reiškia didesnės ar mažesnės tautos dalies karinį parengimą po esamos valstybės vėliava, t. y. dabar egzistuojančios buržuazinės valstybės vykdomą savų piliečių karinį mobilizavimą. Be abejo, mobilizavimą ne tautos, o būtent buržuazinės valdžios ir jos šeimininkų tikslams.

Šį faktą, mūsų manymu, vienareikšmiškai vertinti būtų sunku, nes, nors šie kariai neabejotinai tampa pavaldžiais oligarchiniam režimui, vis dėlto yra nepaneigiama tiesa, jog tauta, mokanti naudoti ginklą ir organizuotis kariniais pagrindais, yra daug pajėgesnė gintis nuo išorės grėsmių bei vidaus savivalės – o tai yra neįkainojamas dalykas, kurio šiandieninei Lietuvai tikrai trūksta.

reklama

Kita vertus, mes puikiai suprantame, kad buržuazinė valdžia atkūrė šauktinių kariuomenę vedama siekio įsiteigti Lietuvos užsienio politiką tiesiogiai diktuojantiems JAV imperialistams ir parengti bent kiek didesnę dalį savo piliečių atlikti potencialios patrankų mėsos funkciją galimo karinio konflikto Ukrainoje išsiplėtimo atveju.

Ryšium su šiuo faktu, šauktinių kariuomenė daugeliui netgi principiniu politiniu požiūriu gali atrodyti kaip visiškai nepageidautinas dalykas – ir tam, pripažinsime, yra tam tikras pagrindas.

Tačiau mes teigiame, jog šiuo atveju bėda yra ne pačiame šauktinių kariuomenės fakte, o verčiau tame, kad dabartinė buržuazinė Lietuva yra toli gražu ne suvereni, ne nepriklausoma valstybė, bet JAV-ES-NATO marionetė, kurios kariuomenė būtų panaudojama toli gražu ne saviems nacionaliniams interesams, bet transnacionalinio Vakarų kapitalo interesams ginti.

Todėl, atmesdami tiek valdžios bei sisteminės žiniasklaidos skatinamą rusofobinį ir militaristinį psichozą, tiek ir pacifistines pozicijas, mes teigiame, kad yra būtina protestuoti prieš valdžios vykdomą pražūtingą užsienio politiką, jos keliaklupsčiavimą priešais Briuselio-Vašingtono „ponus“, kuri stato Lietuvą ir lietuvių tautą į nepavydėtiną potencialios patrankų mėsos poziciją.

Šiandien, gegužės 23-ią dieną 15 val. (Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje) vyksiančią akciją prieš šauktinių kariuomenės atkūrimą mes vertiname kritiškai, kadangi jos organizatoriai daro ką daro toli gražu ne prieštaraudami Vakarų imperialistiniams ir hegemoniniams siekiams, bet paprasčiausiai laikydamiesi liberalinių-individualistinių pozicijų, esą, apskritai paėmus, karas Ukrainoje yra neva teisingas ir geras, bet tegul jame kariauja kiti, t. y. samdomi profesionalai-galvažudžiai (žr. šių veikėjų peticiją).

reklama

Be to, šios akcijos organizatoriai didžiąja dalimi yra tiktai „kairiojo“ egzistuojančios buržuazinės sistemos politinio flango atstovai (kairieji liberalai, anarchopederastai ir kt.), kurie tikrųjų esamosios padėties problemų priežasčių paprasčiausiai neįvardija.

Bėda – ne pati šauktinių kariuomenė, kaip tokia, o būtent Lietuvos nepriklausomybės nebuvimas ir Amerikos bei jos satelitinių vakarų Europos valstybių primetama geopolitinė orientacija, karo prieš Rusiją kurstymas.

Remdamiesi aukščiau išdėstytais faktais bei išvadomis, mes teigiame, kad:

1. Šauktinių kariuomenės įvedimas išmokys žymią dalį Lietuvos jaunimo naudoti ginklą ir kariškai organizuotis, reikiamu atveju pasipriešinti tiek išorės prievartai, tiek vidinei savivalei, ginti savo namus ar vietos bendruomenes nuo galimo karo atveju iškilsiančio banditizmo bei marodieriavimo apraiškų.
2. Šiuolaikiniame vietos bei užsienio politikos kontekste, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva faktiškai yra praradusi savo nepriklausomybę, šauktiniai virsta potencialia patrankų mėsa Amerikos karo mašinos rezerve.
3. Visos pažangios ir patriotinės Lietuvos politinės-visuomeninės jėgos privalo vienytis protestiniam judėjimui ne prieš pačios šauktinių kariuomės faktą, o verčiau, prieš užsienio imperialistų ir vietos parsidavėlių mūsų šaliai primetamą užsienio politikos liniją, prieš karo su Rusija kurstymą, už draugiškus santykius su kaimyninėmis šalimis ir griežtą Lietuvos, kaip neutraliteto besilaikančios valstybės, poziciją.