Dar ne vėlu parodyti valdžiai, jog nenorime išmesti lito į šiukšlyną

Šiais metais mūsų iniciatyvinė grupė ir Tautininkų sąjungos atstovai ištisus mėnesius mynė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) koridorius, siekdama surengti referendumą dėl valdžios ketinimų likviduoti savą valiutą.

Toks drastiškas sprendimas, savos valiutos panaikinimas, negali būti priimtas be referendumo, be tautos sutikimo. Tai neabejotinai vienas iš svarbiausių Lietuvos klausimų, kurį pagal mūsų Konstituciją, galima spręsti tik referendumo būdu.

VRK ėmėsi įvairiausių triukų vilkindama sprendimą dėl referendumo ir galiausiai atmetė mūsų prašymą. Tai buvo akivaizdus bandymas užtęsti laiką ir sudaryti tokią situaciją, kad atrodytų, jog dabar yra per vėlu priešintis euro įvedimo mechanizmui.

Nors euro įvedimo stabdymas kainuotų brangiai, Lietuvos įsipareigojimai, susiję su euru, atneštų kur kas skaudesnes pasekmes šalies ūkiui ir mažiau uždirbantiems piliečiams. Vien stojimas į euro „klubą“ kainuos maždaug 1 milijardą litų, kuriuos valdžia privalės įmokėti per kelis metus.

reklama

Be to, Lietuva taps atsakinga už kitų euro zonos šalių skolas (iki 9 milijardų litų sumos). Šis įsipareigojimas padengti už Lietuvą daug turtingesnių šalių skolas yra amoralus ir neatsakingas mūsų valdančiųjų žingsnis.

Aišku, kad šių lėšų mūsų skurdi valstybė neturi, todėl ji bus priversta skolintis milijardus, už kuriuos mes mokėsime milžiniškas palūkanas. Smarkiai įsiskolinusių Ispanijos, Portugalijos, Italijos bei Graikijos šalių gyventojai uždirba kelis kart daugiau nei mūsų žmonės ir todėl yra neteisinga, kad nusilpęs Lietuvos ūkis būtų atsakingas už tai.

Valdžios ir stambaus verslo propaganda įkyriai dėstanti, kad euro įvedimas atvers duris kone į materialinį rojų, primena mums prieš 10 metų stojimo į ES skleidžiamą propagandą, kai per televizijos laidas iš dangaus krito pinigų banknotai, o namų šeimininkės vos spėjo juos džiauti ant virvutės. Estijos patirtis parodo kur kas realesnį vaizdą apie euro įvedimo pasekmes. Įstojimo į euro zoną mokestis privertė Estiją dramatiškai padidinti savo įsiskolinimo lygį, o žadėtas ekonominis pakilimas virto stagnacija.

Pačios turtingiausios Europos šalys, tokios kaip Jungtinė Karalystė, Norvegija, Danija, Švedija bei Šveicarija net neketina atsisakyti savų pinigų. Jų kasdieninė patirtis rodo, kad išsaugojus monetarinės politikos svertą, galima daug lanksčiau prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių tarptautinio ūkio sąlygų.

reklama

Lenkijos pavyzdys 2008-2009 metų krizės laikotarpiu, parodė, kad nepriklausoma monetarinė politika leidžia šaliai amortizuoti krizės smūgius geriau, nei valstybei, kuri turi fiksuotą valiutos santykį su kuria nors kita valiuta. Lenkija, kuri neatsisakė savo valiutos ir nepririšo zloto prie kitos valiutos, kaip Lietuva seniai jau pririšo litą prie euro, nepatyrė tokio ūkio nuosmukio kaip Lietuva. Per krizę Lenkijos ūkis toliau augo, o Lietuvos smuko net iki katastrofiško 19 procentų lygio. Kaimyninės šalies slankiojantis zloto kursas leido jos gamintojams parduoti užsieniui pigesnius vietinius gaminius.

Ar pasipriešinimas euro įvedimui yra šaukštai po pietų, kaip liaudis sakytų? Ne, mes manome, kad labai svarbu parodyti valdžiai, ką piliečiai galvoja dėl jos savavališkų veiksmų. Nežiūrint visko, mūsų valdantieji įdėmiai stebi piliečių nuotaikas ir bijo organizuoto pasipriešinimo.

Nors žemės referendumas neįvyko, valdžia vis vien rado reikalą įvesti saugiklius perkant ir parduodant žemę. Užsienio žemės spekuliantams buvo aiškiai parodyta, kad Lietuvos žmonės jautriai reaguoja į užsieniečių ketinimus įsigyjant stambius dirbamos žemės plotus.

Visiškas pasyvumas euro atžvilgiu leistų politiniam elitui manyti, kad galima ignoruoti piliečių lūkesčius, priimant ir kitus Lietuvos valstybingumą menkinančius sprendimus. Juk valdžioje veikia taip vadinami ES federacijos šalininkai, siekiantys vienalytės Europos Sąjungos valstybės.

Ačiū ES federalistams už jų gerus ketinimus, bet Lietuvos žmonės jau pakankamai patyrė vienalytės imperijos privalumus ir nori išsaugoti tuos demokratinius svertus, kurie yra būdingi nacionalinėms valstybėms.

Jei VRK užkirto kelią referendumui, galima kreiptis į valdančiuosius, pasirašant pareiškimą prieš lito panaikiną. Mūsų pareiškime yra aiškiai pasakyta, kad pasirašantieji reikalauja, jog valdžia sustabdytų euro įvedimą. Priežastis – toks valdžios žingsnis bus per sunki našta mokesčių mokėtojams.

Kviečiame pasirašyti elektroniniu būdu:  www.nacionalinispasirinkimas.lt