Ar išgyvens Amerika iki 2020 metų?

Nespėjo nurimti negrų riaušės Baltimorėje, kai Ameriką ištiko nauja bėda: Aliaskos ir Havajų vietiniai gyventojai, susivieniję į „Havajų-Aliaskos apsisprendimo aljansą“ padarė Ženevoje pareiškimą dėl tų teritorijų „neteisėtos aneksijos“ ir „okupacijos“ iš Amerikos pusės, o taip pat pateikė JTO prašymą užtikrinti tų valstijų gyventojams apsisprendimo teisę. Padaryta tai buvo kaip tik per numatytą tame šveicarų mieste surengti JTO žmogaus teisių tarybos posėdį, per kurį bus nagrinėjama žmogaus teisių ir laisvių situacijos Amerikoje tema.

Pareiškimą paskelbė lygiai du žmonės, Ronaldas Barnsas (Aliaska, tradicinių kultūrų ekspertas) ir Leonas Sju (Havajai, „Havajų karalystės užsienio reikalų ministras“), iki šiol jiedu nebuvo atsidūrė pasaulinės žiniasklaidos ir politikos dėmesio centre, dėl to galima daryti prielaidą, kad šiuo atveju kalba eina ne apie kokį nors realų aborigenų masinį judėjimą.

Tačiau tai tik visų bėdų pradžia.

reklama

Aliaska ir Havajai – anaiptol ne vienintelės teritorijos, kuriose Vašingtono jurisdikcija gali būti užginčyta ir jau ginčijama. Kaip žinia, 2007 metais indėnų sąjūdžio aktyvistas Raselas Minsas ir grupė jų šalininkų paskelbė Lakotos Respubliką, kuri iki šiol išlieka „virtualia valstybe“, tačiau turi daug šalininkų ne tik tarp indėnų, bet ir tarp baltųjų amerikiečių, nepatenkintų oficialaus Vašingtono politika. Šiuo metu šios „respublikos“ pilietybę turi apie 100 000 žmonių.

Dar masiškesnis yra sąjūdis dėl Teksaso nepriklausomybės, kurio daugiau kaip 125 000 šalininkų 2013 metų vasarį pasirašė atitinkamą oficialią peticiją, pasiųstą į Vašingtoną. Tai akivaizdžiai pailiustravo keturiais metais anksčiau tuometinio valstijos gubernatoriaus Riko Perio ištartus žodžius: „Kol kas mes neturime priežasčių išardyti mūsų sąjungą, bet jeigu Vašingtonas ir toliau kišis į tas sritis, kurios jo neturėtų dominti, pasekmes išpranašauti nesunku“.

Žinoma, iki to laiko, kol Amerika stipri, kol doleris bus pagrindine pasaulio valiuta, o globalinę informacinę erdvę kontroliuos Vašingtonas, Amerika aktyviai naudoja nacionalistinius ir separatistinius judėjimus visame pasaulyje prieš savo geopolitinius konkurentus ir netgi partnerius. Tačiau kai tik jėgų balansas pasikeis, visa tai bumerangu smogs pačiai Amerikai. Ir mes jau nesistebėsime, kai, tarkime, Floridos valstija išreikš pageidavimą prisijungti prie laisvos Kubos, Aliaska ir tie patys Havajai – prie Rusijos, Naujoji Meksika, Arizona, Nevada ir Koloradas – prie Meksikos, o Kalifornija, Juta ir Teksasas taps nepriklausomomis valstybėmis.

Amerikos subyrėjimo scenarijų yra daugybė ir jeigu šiandien jie atrodo pakankamai fantastiški, tai verta priminti, kad dar 1985 metais tokiomis pat fantazijomis buvo laikomi Tarybų Sąjungos suirimo scenarijai. O problemų Amerika šiandien turi gerokai daugiau negu tuometinė TSRS. Ir jėgų, suinteresuotų amerikiečių hegemonijos žlugimu yra bent jau ne mažiau nei būta jėgų, suinteresuotų 1985 metų pavyzdžio Tarybų Sąjungos žlugimu. Ir tų jėgų esama ne tik užsienyje, bet ir pačioje Amerikoje.

www