Diena, kai pasveiko milijonai! Tokio masinio pagijimo žmonijos istorijoje nebuvo nutikę

Šiandien, t.y. gegužės 17-a suėjo 25 metai, kai Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) iš psichinių ligų sąrašo išbraukė homoseksualizmą.

Toks sprendimas nebuvo nulemtas kažkokių mokslinių atradimų ar stebuklingų vaistų išradimo. Tai buvo tiesiog grynai politinė valia, išreikšta Vakarų valstybių įtakingų elito grupuočių pastangomis.

Milijonai žmonių visame pasaulyje, kurie dar vakar buvo laikomi ligoniais, turinčiais teisė į gydymą, slaugą, vaistus ir nedarbingumo lapelius ryte pabudo sveikut-sveikutėliais.

Jokia medicininė pagalba jiems nebepriklausė pagal apibrėžimą.

reklama

Atvirai sakant, didelio nuostolio  absoliuti dauguma nuo homoseksualizmo kentėjusių  ligonių dėl to nepatyrė. Nes jokių tikrai efektyvių gydymo metodų  bei vaistų tuo metu mokslas jiems pasiūlyti negalėjo.

Nors yra žinoma atvejų, kuomet sekinančios terapijos pasėkoje homoseksualistams pavykdavo įveikti savo potraukį ir pakeisti lytinę elgseną, pereinant prie produktyvių ir abipusiai malonių  santykių su priešingos lyties atstovėmis, tačiau tai nebuvo taisyklė.

Didesnė bėda yra tame, kad tokio sprendimo pasėkoje nutrūko tikslinės medicinos mokslo pastangos padėti tiems, kas visai nesidžiaugia tuo savo turimu seksualinės elgsenos ypatumu.

Tyrimų, skirtų atrasti efektyvius būdus bei priemones pakeisti tai, kas vadinama "seksualine orientacija" finansavimas buvo nutrauktas.

Žmonės, kurie norėjo gyventi, kaip dauguma jų lyties atstovų, buvo palikti ant ledo. Jie prarado viltį sulaukti, kada mokslininkai pasiūlys sprendimą jų asmeninio gyvenimo problemai spręsti.

Vietoje to jie sulaukė nuostatos, kad jų problema... nėra problema.

Homoseksualizmo plėtros organizacijos deda milžiniškas pastangas, kad tos srities tyrimai negautų finansavimo ir nebūtų plėtojami. Nesunku suprasti, kodėl taip yra.

reklama

Juk genetinio mokslo laimėjimai vis plačiau atveria naujas galimybes kenčiantiems nuo homoseksualizmo.

Labai tikėtina, kad esant koncentruotam tiksliniam finansavimui jau dabartinis mokslo lygis leistų netolimoje ateityje sukurti efektyvius vaistus bei terapinius metodus netradicinei orientacijai keisti.

Spėju, jog vos atsiradus galimybei rinktis absoliuti dauguma "neligonių"  suskubs kuo greičiau atsikratyti to savo lytinės elgsenos ypatumo.

Įsivaizduokite, kas tokiu atveju lauks visos tos homoseksualizmo plėtra pagrįstos milžiniškos industrijos - tiek ideologinės, tiek aptarnaujančios šakų?

Ji žlugs per pusmetį. Visiems tiems šimtams tūkstančių profesionalių gėjų aktyvistų,  genderinių mokslų profesorių, naujų teisių išradėjų bei gynėjų teks eiti  šėko pjauti.

Dirbti rimto, visuomenei naudingo darbo.

Aišku, kodėl jie kryžium gula, užtverdami mokslui kelią. Juk homoseksualizmo plėtra grįstos industrijos vadai nenori rizikuoti likti be kariaunos.

Todėl iš homoseksualistų norimą atimti pačią teisę sąmoningai rinktis - būti jiems homoseksualistais ar ne?

Tai, kad politikieriai nutarė, jog kažkokia anomalija, kelianti kančias daliai žmonijos, turi būti išbraukta iš oficiozinio ligų sąrašo, nėra priežastis nutraukti mokslininkų pastangas padėti kenčiantiems. Ligos nėra, bet vaistų nuo jos vis vien reikia.

Štai apie kokią žmogaus teisę derėtų kalbėti ir rūpintis šią Stebuklingo Išgijimo dieną.