Donecko Liaudies Respublikoje – bankų nacionalizacija

Aplink pasaulį sklinda žinia, kad su Kijevo vyriausybės pajėgomis kovojanti Donecko Liaudies Respublika (DLR) balandžio mėnesio bėgyje įvykdė savo teritorijoje buvusių bankų nacionalizaciją. Verta pažymėti, kad nors DLR ir nebūta tokio privataus centrinio banko, koks yra Jungtinėse Valstijose ar pačioje Ukrainoje (šiuo atveju, vakarinėje jos dalyje), vis dėlto Donbase egzistavo ne vienas privatus bankas, priklausęs milijonieriams oligarchams.

Vienas iš pagrindinių DLR nacionalizuotų bankų savininkų – Ukrainos žydų bendruomenės šulas, sionistas-fašistas Igoris Kolomojskis – finansiškai ir kitaip parėmęs ne tik 2014-ųjų Maidano pučą, bet ir šovinistinį judėjimą „Pravyj Sektor“, kuris kartu su kitomis „banderininkų“ organizacijomis barbariškai terorizuoja chuntos etninio šovinizmo politikai nepritariančią Ukrainos populiacijos dalį. Jam asmeniškai priklausė rytų Ukrainoje veikęs „Privat bank“.

DLR vadovybė teigia, kad nacionalizuota bankų sistema nuo šiol bus naudojama investicijoms į DLR infrastruktūrą: kelius, vandentiekį bei pramonę. Tai gali tapti puikiu socialinės pažangos pavyzdžiu pasauliui, gyvas įrodymas, kad vis dėlto įmanoma pasipriešinti finansinio kapitalo diktatūrai.

reklama

„Tegalima tikėtis, kad DLR bankų nacionalizacija pajėgs atsilaikyti prieš sankcijas bei embargus ir tapti švyturiu likusiam pasauliui“, – teigiama „Globalizacijos tyrimų centro“ paskelbtame straipsnyje

Šis DLR vadovybės žingsnis duoda pagrindo manyti, kad DLR kūrėjų keltas šūkis rytų Ukrainoje kurti „nacionalinę ir socialistinę valstybę“ buvo ir yra ne vien tik skambi frazė, bet ir realus ketinimas, nes toli gražu ne kiekviena vyriausybė ryžtųsi bankinės sistemos nacionalizavimui, kokį įvykdė vis dar karo verpetuose esanti DLR.

Lengva numanyti, kad DLR įvykdytas bankų nacionalizavimas tik padidins vakarų Ukrainos oligarchų, o taip pat ir JAV imperialistų priešiškumą DLR atžvilgiu, kadangi tai reiškia jau daugiau nei geopolitiškai nepageidaujamą darinį, bet ir tiesioginį iššūkį stambiojo internacionalinio kapitalo diktatūrai. Tačiau yra svarbus klausimas ir tai, kaip į šį DLR žingsnį žiūrės ir reaguos Rusijos valdančioji oligarchų klasė, be abejo, turinti savų interesų Donbaso regione, kurie vargu ar sutinka su DLR deklaruojama „nacionalinės ir socialistinės“ valstybės vizija.

Ar DLR užgims tikrai socialistinė sistema, parodys tik laikas, nes šioje vietovėje, kaip žinome, savų tikslų siekia ne tik idėjiniai kovotojai, bet taip pat ir Rytų (Rusijos) bei Vakarų (vakarinės Ukrainos, Europos ir Amerikos) kapitalistai. Tačiau minėtasis bankų nacionalizavimas yra be abejonės sveikintinas DLR vadovybės žingsnis, būtinas bet kuriai visuomenei, siekiančiai eiti socialistiniu keliu.