Šarlihebdistinė isterija materializuojasi: Prancūzų įstatymų leidėjai siūlo įvesti totalinį sekimą

LDiena.lt: šarlihebdistinė isterija materializuojasi taip, kaip ir buvo prognozuojama - po "teroristinių" žudynių imitacijos "demokratiškai išrinkta" valdžia savo liumpenproletariato atžvilgiu įvedinėja atvira ir niekuo nepridengtą totalitarizmo sistemą.

Keista tik ir įdomu, kodėl tai parūpo ne pačios Prancūzijos, o užjūrio totalitaristinės valstybės propagandinio ruporo atstovams?
---

Žemieji Prancūzijos parlamento rūmai surengė antradienį balsavimą dėl naujų kontrolės nuostatų priėmimo.

„Tuo metu, kai amerikiečių įstatymų leidėjai peržiūri išpūstus įgaliojimus elektroninio sekimo sferoje, suteiktus vyriausybei po 2001 rugsėjo 11, žemieji prancūzų parlamento Rūmai antradienį padarė didelį žingsnį visai priešinga kryptimi, didele balsų dauguma patvirtinę įstatymo projektą, kuris gali suteikti valdžiai visur veikiančius žvalgybos įgaliojimus šalies viduje, praktiškai be jokios teisminės priežiūros“ – rašo The New York Times.

reklama

„Įstatymo projektas, tie kuriuo buvo dirbama nuo pereitų metų, dabar bus siunčiamas į Senatą, kur jis, greičiausiai bus priimtas, gavęs naują stimulą – reakciją į teraktus Paryžiuje ir jo apylinkėse sausio mėnesį“, – sako straipsnio autorė Alissa J. Rubin, primindama redakcijos Charlie Hebdo ir košerinės parduotuvės užpuolimą.

Turint omenyje tai, jog valdžia su vargu bando stebėti šimtus prancūzų piliečių, kurie vyksta į karo veiksmų zonas Irake ar Sirijoje, kad kariauti džihadą, ir grįžta iš ten, – naujos priemonės suteiktų žvalgybos tarnyboms teisę rinkti potencialiai neribojamus elektroninius duomenis, kalbama straipsnyje.

„Paskutinis įstatymas žvalgybos klausimu buvo priimtas 1991-aisiais, kai nebuvo nei mobilių telefonų, nei interneto“, – pabrėžė premjeras Manuelis Vallsas, pristatęs įstatymą aptarimui parlamente.

Naujo įstatymo projekto nuostatos „leis žvalgybos tarnyboms klausytis mobiliųjų telefonų, skaityti elektroninius laiškus ir priversti interneto kompanijas elgtis atitinkamai jo reikalavimams, kas leis vyriausybei kruopščiai tikrinti praktiškai visas jų abonentų komunikacijas“, praneša žurnalistė.

„Žvalgybos tarnybos taip pat galės reikalauti leidimo įmontuoti mikrofoną patalpose, automobiliuose, kompiuteriuose. Galės reikalauti leidimo statyti antenas perimančias telefono pokalbius ir mechanizmus, perimančius SMS žinutes. Bus galimybė pasiklausyti ir prancūzų piliečius, ir užsieniečius“, – patikslina straipsnio autorė.

reklama

„Nežiūrint į įstatymo projekto nuostatų apimčių mastus, Vallsas pažadėjo, jog įstatymas bus taikomas konkrečiais atvejais, ir primygtinai įtikinėjo, kad jo svarbiausias tikslas yra prancūzų piliečių apsauga nuo terorizmo“, – sakoma straipsnyje.

Tačiau projekto priešininkai tvirtina, kad įstatymo projekto tekstas prieštarauja premjero įtikinėjimams.

„Vyriausybė meluoja, – pareiškė Pierre-Olivier Sur, Paryžiaus advokatų kolegijos vadovas. -Šį projektą mums pristatė, kaip būdą apsaugoti Prancūziją nuo terorizmo, ir, jeigu tai būtų taip – aš jį palaikyčiau.. Tačiau visa tai daroma dėl to, kad įgyvendinti, tam tikra prasme „patriotizmo Aktą“, kontroliuojantį bet kokią ir bet kieno veiklą“. Advokatas turėjo omenyje amerikiečių įstatymą nukreiptą kovai su terorizmu, kuris be viso kitko, leido masinį elektroninį sekimą.

„Vyriausiasis Charlie Hebdo redaktorius, tokių atakų auka, kurias lyg ir turėtų užkardyti ši priemonė, taip pat ją sukritikavo“, – pažymi Alissa J.Rubin. Į tarpą tų, kurie protestuoja prieš šį įstatymo projektą, patenka virš 800 interneto kompanijų, svetainių prieglobos tiekėjų, programinio aprūpinimo tiekėjų, internetinių parduotuvių ir kitokių skaitmeninių kompanijų.

„Reikalavimai, kad interneto kompanijos naudotų „juodasias dėžes“, egzistuoja, iš dalies Rusijoje“, – pareiškė Sintija Vong, „Human Right Wath“ juristė ir tyrėja, turėdama omenyje įtaisus, kuriuos vyriausybė žada panaudoti renkant interneto kompanijų duomenis. „Prancūzija – ne Rusija kalbant apie žmogaus teisių pažeidimus, tačiau jei ji tą padarys, – šis dalykas įteisins panašius Rusijos ir kitų represyvių valstybių veiksmus“, – tvirtina ji.

The New York Times