Lietuva sumokės oficialią 2,5 mln. eurų duoklę Pasaulio bankui

Viena karščiausių šios savaitės naujienų – tai, kad Lietuvos Finansų ministerija įsipareigojo Pasaulio bankui iš valstybės iždo sumokėti 2,5 mln. eurų sumą vadinamajam plėtros asociacijos fondui, su tikslu neva prisidėti prie paramos neturtingiausioms pasaulio šalims (vadinamajam Trečiajam pasauliui).

Natūralu, kad šis faktas kelia nepasitenkinimą daugumai apie jį sužinančių Lietuvos piliečių: be to, kad pati Lietuva tikrai nėra iš turtingesnių šalių ir turi aibę savų problemų (sugriautos gamybos paskatintą masinę emigraciją, bedarbystę, daugiamilijardinę valstybinę skolą ir t. t.), pagrįstos yra ir skeptiškos mintys, kad nemenka dalis šios sumos bus išgrobstyta įvairių valdžios šulų, politikierių ir biurokratų.

Tačiau pati 2,5 mln. eurų suma valstybiniu mastu, pripažinkime, nėra tokia jau milžiniška – bet ji yra tiktai maža dalelė to, ką iš mūsų šalies yra išplėšęs stambusis užsienio kapitalas (pamąstykime kad ir apie tai, kokia yra į Vakarus išvežtos mūsų tautiečių darbo jėgos vertė ir kokios emigracijos bei gamybos likvidavimo Lietuvoje pasekmės mūsų visuomenei, apie tai, kaip auga valstybinės skolos palūkanos).

reklama

Be to, verta pažymėti, kad pats Pasaulio bankas, kaip ir Tarptautinis valiutos fondas bei kitos panašios organizacijos, yra ne kas kita kaip stambiojo transnacionalinio finansinio kapitalo instrumentas, pavergiantis ištisas tautas bei valstybės šio kapitalo imperializmo viešpatavimui.

Labai abejotina, kokia taip vadinama pagalba bus teikiama nuskurdintoms pasaulio šalims, kai jų skurdo giluminė priežastis yra barbariškas jose esančios darbo jėgos bei gamtinių išteklių išnaudojimas stambiojo internacionalinio kapitalo naudai; o būtent šio kapitalo agentai dabar neva imasi siųsti paramą: tai panašu į vagį, iš kito žmogaus pavogusį daugiatūkstantinę sumą, bet nusprendusiam grąžinti bent kokį šimtadalį visos sumos, už tai reikalaujant vergiško dėkingumo tariamam geradėjui.

Šiaip ar taip, visi šie parama veidmainingai įvardijami pinigai bus panaudojami ne kokiai nors pagalbai, bet būtent Pasaulio bankui pelningoms investicijoms Trečiojo pasaulio šalyse, kurios ne tik nepadės šių šalių žmonėms, bet tiktai padidins jų ekonominį išnaudojimą bei stiprins anglosaksiško imperializmo pozicijas.

Nepamirškime dar ir to fakto, kad, su euro įvedimu Lietuvai įsijungus į vadinamąjį Europos ekonominio stabilumo mechanizmą, užsienio struktūros gali daugiau ar mažiau nevaržomai disponuoti Lietuvos iždu, plėšikauti mūsų šalies piliečių sąskaita, jei tik tai būtų laikoma kapitalistinės santvarkos stabilizavimui reikalingu dalyku.

Visa tai tik dar kartą mums parodo, kad Lietuva jokios nepriklausomybės neturi, kad ji tėra tiktai stambiojo transnacionalinio kapitalo, kurio epicentrą šiandien sudaro Jungtinės Valstijos ir joms pavaldi vakarų Europa, kolonija, vasalinis satelitas, iš kurio galima grobstyti kiek ir ko tiktai nori.

Juk vargu ar kas ginčytųsi su teiginiu, kad tikrai savarankiška šalis nesileistų stumdoma tokių imperialistinių struktūrų kaip Pasaulio bankas, bet Lietuva yra ir, kol egzistuos esama santvarka, ir toliau bus imperialistinio kapitalo marionete.