Geras karas kaip egzistavimo būdas

"The Good War" - alternatyvus II Pasaulinio karo pavadinimas. Tiksliausias pagal prasmę vertimas tikriausiai būtų "geras karas", kad ir kaip šventvagiškai tai skambėtų. Po to, kai 1984 metais išėjo amerikiečių radijo žurnalisto ir rašytojo Luiso Terkelo knyga "he Good War: An Oral History of World War II", už kurią jis gavo Pulicerio premiją, terminas "geras karas" tapo labai populiarus plačiosiose masėse. Lygiagrečiai jo prasmė įgavo naują atspalvį - geras/teisingas karas. Knygą sudaro daug interviu su II Pasaulinio karo dalyviais, tokia savotiška žodinė istorija. Faktiškai joje buvo tiriamas karo suvokimo stereotipas, būdingas eiliniams amerikiečiams: karas buvo pateisinamas ir teisėtas (skirtingai, nei karas Vietname).

reklama

Karų būna visokių: skirtų užkariauti, religinių, dinastinių, nacionalini išsivadavimo, humanitarinių ir t.t. Tačiau mūsų suvokimu - bet koks karas yra blogis. Tuo tarpu vidutinio statistinio amerikiečio supratimu, karas kuriame jo valstybė užima pagrindinio tiekėjo poziciją - tai verslas. Be to, karo "gerumo" laipsnis tiesiogiai proporcingas potencialiai naudai: kuo daugiau valstybių dalyvauja konflikte, kuo didesnę žalą patirs tų šalių ekonomika, tuo didesnis bus pelnas tiekėjo, kuris paslaugiai pasiūlys savo finansinį ir pramoninį potencialą nukentėjusiems.

I Pasaulinis karas tapo galingiausiu impulsu JAV ekonomikai per visą jos istoriją. Kare dalyvavo 70 milijonų žmonių. Žuvo maždaug dešimt milijonų. Amerikiečių žuvo 117 465 kariškių ir 757 civiliai. Kadangi pačios Amerikos teritorijoje jokių karinių veiksmų per pastaruosius porą šimtų metų nevyko, visas jėgas ir lėšas jie sukoncentravo savo pačių šalies plėtojimui užsienio nukentėjusių ekonomikų atstatymo sąskaita.

Euforija baigėsi pakankamai greitai: vyriausybinių karinių užsakymų, kurie užplūdo JAV ekonomiką per I Pasaulinį karą, skaičius ėmė mažėti. Karinis pramoninis kompleksas įsmuko į recesiją, nusitempęs paskui save su juo susijusius ekonomikos sektorius, kas ir tapo viena iš 1929 metų krizės priežasčių. Krizę stabilizuoti pavyko tik po dešimties metų. Tradicinės priemonės čia nepagelbėjo: prezidentų kaita, naujų finansinių institutų kūrimas, senųjų institutų naikinimas, fermerių skolų ir ipotekos kreditų restruktūrizacija, badaujančių darbininkų mitingo sušaudymas Detroite, Amerikos civilinių darbų administracijos (amerikietiško Gulago), per kurią perėjo keturi milijonai žmonių sukūrimas, daugybė įstatymų, kurių dauguma tik dar labiau sukomplikavo situaciją, aukso konfiskavimas iš gyventojų ir daugybė kitų priemonių - niekas nepadėjo. Bet čia, laimei, prasidėjo naujas "geras" karas.

reklama

II Pasauliniame kare dalyvavo 110 milijonų žmonių. Žuvo 65 milijonai. Amerikiečių nuostoliai - 405 399 kariškiai ir 3000 civilių. Nuo 1939 iki 1943 metų JAV pramonė išaugo pustrečio karto, gyventojų užimtumas pasiekė šimtą procentų. 75% valstybės skolos buvo išplatinta tarp paprastų piliečių, žmonės ėmė uždirbti daugiau, nei galėjo išleisti, driokstelėjo demografinis sprogimas. Gyventojai dirbo iš visų jėgų, naudodamiesi atsivėrusiomis galimybėmis ir suprasdami, kad kai "geras" karas pasibaigs - viskas grįš į seną vagą.

Toks ekonomikos plėtros cikliškumas, kai karo laikotarpis ėmė asocijuotis su gerove ir pakilimu, o taikos periodas - su sąstingiu ir krize, suformavo dabartinio amerikiečio pasaulėžiūrą, kurią tiksliau būtų pavadinti chronišku negalavimu. Šio negalavimo gydymas, pasireiškiantis kaip lokalinių konfliktų kurstymas visame pasaulyje - tai tik varganas pakaitalas laiko išbandytam veiksmingam gydymo metodui - "geram" dideliam karui. Netgi šaltasis karas, kurį daugelis vadina III Pasauliniu, tiktai atitolino eilinės krizės pradžią. Amerikos nepatenkina surogatai, taika Ameriką žudo, globalinis chaosas tampa jai gyvybiškai svarbiu dalyku. Ir iš viso to seka, kad išvengti grėsmės, kurią kelia Amerika, galima tik privertus Ameriką gyventi taikoje iki eilinio susinaikinimo akto, kurį jai suorganizuos FRS ir bankų sistema.

Markas Tulijus Ciceronas tvirtino: "Bloga taika yra geriau nei geras karas". Amerikos civilizacija tai paneigė.

www

---

LDiena.lt: plačiau tema, kodėl karas yra gyvybiškai būtinas Britanijos-JAV imperialistiniam blokui - skaitykite publicisto Nikolajaus Starikovo knygose "Спасение доллара – война" (2010 m., .pdf) ir "Хаос и революции – оружие доллара" (2011 m., .pdf)