Laisvosios rinkos siautulys

Kapitalizmas plečiasi tartum auglys Amerikos kūne, užkrėsdamas gyvybiškai svarbias funkcijas, būtinas visiems žmonėms – sveikatos apsaugą ir švietimą.

1980 metais Miltonas Fridmanas sakė: „Laisvosios rinkos sistema paskirsto ekonominės rinkos vaisius visų žmonių tarpe“. Šiuolaikinio neoliberalaus sąjūdžio tėvas greičiausiai buvo neteisus kur kas labiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Visus šiuos 35 metus nelygybė nepaliaujamai didėjo. Ir šis procesas paspartėjo po 2008 metų recesijos. Aukšto rango amerikiečiai susišlavė milijonus dolerių, o likusieji piliečiai mūsų šalyje beveik nieko negavo. Šiandien mūsų studentai ir nuo medicinos priklausantys seneliai tapo nauju pajamų šaltiniu laisvosios rinkos propagandistams, išpažįstantiems pasipelnymo religiją.

AUKŠTASIS MOKSLAS. DIDŽIAUSIAS PINIGUS SUSIŠLUOJA ADMINISTRATORIAI

Koledžų absolventai susitaikė su 19% sumažėjusiais atlyginimais per du metus, praėjusius po recesijos. Iki 2013 metų daugiau kaip pusė juodaodžių darbuotojų, neseniai baigusių koledžus, dirbo vietose, kurioms nereikalingas aukštasis išsilavinimas. Išsilavinimo kaina mokiniams auga greičiau, nei kitos kasdieninės išlaidos, o vidutinis studento įsiskolinimas už kreditą, gautą mokslams per pastaruosius10 metų pašoko 91 procentu.

reklama

Kitame ašigalyje įsikūrė „laisvosios rinkos nugalėtojai, kurie gavo viską“ ir niekas negali nustumti jų nuo viršūnės. Įdomu, kad nelygybė visai neatsitiktinai auga nuo devinto dešimtmečio, kai privačiuose universitetuose padvigubėjo administratorių skaičius. Dabar administratorių yra daugiau nei fakultetų – visuose šalies universitetuose.

Šitie administratoriai gauna didžiulius pinigus. Lourensas Vitneris (Lawrence Wittner) rašo, kad nuo 2009 iki 2012 metų 25 geriausiai apmokami prezidentai padidino savo atlyginimus trečdaliu – praktiškai iki milijono dolerių kiekvienam. Kiekvienam prezidentui-milijonieriui ir valstybinių universitetų 2011 metais teko po 14 tokių pačių prezidentų privačiuose universitetuose ir dešimtys žemesnės grandies administratorių, kurie mėgina vytis savo šefų pajamas. Tarkime, Perdju universitete 2012 metais administracinės išlaidos sudarė: 313 000 dolerių per metus rektoriui, 198 000 – vyriausiam administratoriui, 253 000 – marketingo direktoriui, 433 000 – verslo mokyklos vadovui.

Visi šie pinigai keliauja į viršų iš kažkieno kišenių, kitaip sakant, iš fakultetų ir studentų biudžetų. Dėstytojai ir jų padėjėjai, kurių skaičius nuo 1969 metų padidėjo maždaug 22%, dabar sudaro apie 76% aukštojo mokslo įstaigų personalo, esant vidutinei 2700 dolerių algai už kursą (2010 metai). Administravimui skirtų pinigų padidinimas užtikrinamas padidinant studentams mokslo kainą, kuri nuo 1978 metų padidėjo 1000%.

Senato ataskaitos apie išlaidas duomenimis: komerciniuose koledžuose švietimo kompanijos išleido beveik 23% savo pajamų marketingui ir reklamai ir beveik 20% pajamų – išmokoms, skirtoms savo akcininkams. Tiktai 17,2% pinigų jos išleido pačiam studentų mokymui.

MEDICINA: KORPORATYVINIS PELNAS SIEKIA 10 000%

Kaip ir švietime, laisvosios rinkos kraštutinumai stumia mūsų sveikatos praktiškai į bedugnę. Pirmiausiai tai liečia žmones: 2011 metais 43% ligonių atsisakė vizitų pas gydytojus ir vaistų pirkimo – dėl pernelyg didelės kainos. Paskaičiuota, kad kiekvienais metais daugiau kaip 40 000 amerikiečių miršta dėl to, kad negali sau leisti medicinos draudimo.

reklama

Kai dėl korporacijų, tai mūsų dienomis tablečių gamintojai už kiekvieną išleistą dolerį gauna 10 dolerių. Ir iš tiesų Gilead Sciences, gaminantis preparatą Sovaldi, parduoda jį Egipte už 10 dolerių, o Amerikoje – už 1000 dolerių. Pelnas – 10 000% lygiai taip pat sėkmingai gaunamas iš vyriausybės finansuojamame Žmogaus Genomo projekte, kuris, kai kuriais vertinimais, gauna 140 dolerių už kiekvieną išleistą dolerį. Stambusis verslas užtikrintai šuoliuoja toliau. Celera Genomics, Abbott Labs, Merck, Roche, Bristol-Myers Squibb ir Pfizer pelnosi praktiškai iš visko.

Kapitalistiško godumo kraštutinumai akivaizdūs, nagrinėjant korporatyvinį lobizmą Kongrese, kurio tikslas – užkirsti kelią deryboms dėl Medicare ir vartotojiškų kainų mažinimui. Amerikiečius apgaudinėja, kai korporacijos moka stambiausiems vaistų gamintojams, kad šie dirbtinai sulaikytų savo produkcijos išleidimą į rinką. Tuo ilgam laikui užtikrinamas didesnis pelnas stambiems pardavėjams.

GLOBALINIS GODULYS

Mūsų amžininkai Amerikoje ir visame pasaulyje varomi į bankrotą nekontroliuojamos kapitalistinės laisvosios rinkos. Globalinis tyrimų sveikatos apsaugos srityje forumas (Global Forum for Health Research) pažymi, kad vos mažiau kaip 10% globalinių sveikatos apsaugos tyrimų biudžetų eikvojami tirti 90% žmogaus ligų.

O godulys stiprėja. Galbūt tai mūsų iracionali socializmo baimė, pasiekusi apogėjų po II Pasaulinio karo, atnešė mums principą „Nugalėtojas susišluoja viską“. Reigano laikais mes klausėmės Margaret Tečer, kuri aiškino: „Neegzistuoja tokio daikto, kaip visuomenė“.

O juk būta ir geresnių laikų. 1955 metais, kai daktaras Džonas Solkas (Jonas Salk) sukūrė skiepus nuo poliomielito, reporteris Edvardas Merou (Edward R. Murrow) jo paklausė: „Kam priklauso patentas šiems skiepams?“ O Solkas atsakė: „Tarkime, žmonėms. Skiepams nėra patento. Argi galima užpatentuoti Saulę?“ laisvosios rinkos kapitalizmas galėtų mums priminti, kad sumanus akcijų brokeris gali gauti gerokai daugiau nei tūkstantis Džonų Solkų.

www