Kreipimasis į Lietuvos ir užsienio parlamentarus, žurnalistus ir žmogaus teisių organizacijas

Tarybinis 30-ųjų metų plakatas "Plieninės Ježovo pirštinės"

Aš, Jaras Valiukėnas, kreipiuosi į Jus, norėdamas išreikšti savo susirūpinimą dėl Lietuvoje susiklosčiusios situacijos, kuri niekaip nedera su žmogaus teisėmis ir europietiškos valstybės demokratiniais principais.

2015 m. kovo 19d. Lietuvos spec. tarnybos atliko bauginimo operaciją prieš žmones, kurių nuomonė nesutampa su oficialia valdžios pozicija. Prieš mane ir grupę žmonių Klaipėdos prokurorė Edita Mikalainienė sukurpė baudžiamąją bylą Nr. 01-2-00001-15, kurioje esu įtariamas antivalstybine veikla.

reklama

Nepateikus kaltinimo, iš mano buto po kratos buvo išnešti mano ir mano žmonos asmeniniai daiktai. Nekalbu apie materialius nuostolius, kalbu apie moralinę žalą. Valdžiai parodžius pavyzdį, Lietuvos masinės informacijos priemonės mano atžvilgiu pradėjo politinio susidorojimo kampaniją, kaltinant mane nebūtais dalykais.

Šio susidorojimo iniciatorius – Lietuvos seimo narys Artūras Paulauskas. Esu įsitikinęs, kad jo veiksmai prieštarauja demokratinėms normoms ir griauna Lietuvos, kaip teisinės valstybės, įvaizdį bei autoritetą. Tokiais metodais, kaip dabar, veikdavo NKVD ir KGB bolševizmo laikais. Lietuvos politikai vieni pirmųjų pasisakė už tarybinės simbolikos uždraudimą, tačiau pasiliko sau teisę naudoti blogiausius politinio susidorojimo metodus iš ankstyvojo tarybinio laikotarpio. Valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos narė, vyksta diktatūros įteisinimo procesas per teisinius, politinius, moralinius aspektus, o motyvacija – tariamas „valstybės stiprinimas“.

Jeigu valdžia negali elgtis kitaip, tuomet prieš imantis represinių veiksmų, reiktų sutvarkyti teisinę – įstatyminę bazę, kuri vienodai galiotų visiems Lietuvos piliečiams. Įstatymuose ir Konstitucijoje būtina numatyti, apie ką galima kalbėti, galvoti, o kas – draudžiama. Deklaruodama žodžio laisvę ir demokratiją, valdžia klaidina ne tik savo piliečius, bet ir visą pasaulinę bendruomenę.

reklama

Pirmą kartą Lietuvoje susiklostė aplinkybės, kai valstybės patriotu gali būti laikomas tik tas, kas visiškai lojalus Kijevo ir Vašingtono vyriausybėms, o visi kiti – „Kremliaus agentai“. Valdžia paniškai bijo savo Tautos ir naudoja pačius purviniausius metodus, kad užgniaužtų bet kokią laisvos minties apraišką. Vienas iš tokių metodų – temos „ Rusijos grėsmė“– eskalavimas. Tiesiai sakau, kad tokios visuotinės baimės atmosferos, tvyrančios visuomenėje, savo gyvenime dar nemačiau.

Aš ir mano kolegos buvome, esame ir būsime už tai, kad su kaimynais, o pirmiausia – Rusija ir Baltarusija – gyventume taikoje ir darnoje. Esame tikri, kad greitai taip ir bus, nes priešingu atveju bet kokios kalbos apskritai beprasmės, nes mūsų, kaip tautos ir valstybės, paprasčiausiai neliks Pasaulio žemėlapyje. Mes visada pasisakysime prieš mūsų valdžios kišimąsi į kitų nepriklausomų valstybių vidaus reikalus, mūsų kišimasis, be mirties ir chaoso, nieko gero neduoda. Mes – prieš bet kokius ginkluotus perversmus, spalvotas revoliucijas.

Nesvarbu, kur tai įvyktų – užsienyje ar Lietuvoje. Būtent ši mūsų nuostata ir yra tikroji priežastis, dėl ko prieš mane ir mano kolegas bando sukurpti bylą. Visi kiti kaltinimai – pramanai ir begėdiškas melas. Mane labai nustebino kai kurie juristai, kurie siūlo mums susitaikyti su esama padėtimi, o kai kurie lygina Lietuvą su Šiaurės Korėja. Nieko prieš tą šalį neturiu, nes ten nebuvau, bet palyginimas itin keistas. Lietuvoje stiprėja labai pavojinga tendencija, griaunanti pamatinius demokratinės valstybės principus – minties ir žodžio laisvės varžymas. Tas sukelia grėsmę ne tik mūsų valstybei, bet ir visai Europos Sąjungai. Kreipiuosi į Jus, ragindamas atkreipti į tai savo dėmesį. Prašau padėti sustabdyti tolimesnį prievartos augimą.

Jaras Valiukėnas