Suomijoje parlamento rinkimus laimėjo prieš NATO pasisakančios partijos

Balandžio 19-ą vykę Suomijos parlamento rinkimai baigėsi prieš šalies narystę NATO pasisakančių partijų pergale: pirmą vietą, surinkusi 21,1% balsų ir gavusi 49 vietas parlamente laimėjo Centro partija; antrą vietą užėmė 18,2% surinkusi Nacionalinės koalicijos partija, iš esmės lietuviškųjų liberalkonservatorių analogas. 17,6% surinko ir trečią vietą rinkimuose paėmė  Tikrųjų suomių partija, su kuria Centro partiją jungia bendros programinės nuostatos narystės NATO klausimu: abi šios partijos pasisako prieš narystę NATO.

Tikėtina, kad rinkimus laimėjusi Centro partija sieks bendros koalicinės vyriausybės kartu su Tikrųjų suomių partija, kas padėtų joms atsverti už NATO pasisakančių politinių jėgų įtaką; verta dėmesio yra ir tai, kad ketvirtą vietą rinkimuose užėmusi Socialdemokratų partija, kuriai teko 16,5% balsų, irgi palaiko narystei NATO oponuojančias pozicijas ir yra galima būsimosios koalicinės vyriausybės narė.

reklama

Šitokie Suomijos rinkimų rezultatai rodo, kad didelė suomių tautos dalis nepasiduoda imperialistinės Vakarų propagandos kurstomai militarizmo bei rusofobijos isterijai ir daugiau ar mažiau blaiviai mato Suomijos padėtį dabartiniame geopolitiniame kontekste ir todėl palaiko neutraliteto bei konstruktyvaus dialogo su Rusija liniją.

Tai, be abejo, laikytina teigiamu pavyzdžiu Baltijos šalims, kuriose didžioji dalis viešosios erdvės yra uzurpuota Vakarų interesus aptarnaujančių rusofobų, o rusofobija didele dalimi jau yra tapusi kone valstybinės politikos dalimi.

Kita vertus, dera turėti omeny, kad tiek Centro partija, tiek ir Tikrieji suomiai, yra buržuazinės partijos, kurių pozityvi pusė yra nebent tik kritika NATO, o, Tikrųjų suomių atveju, dar ir stiprios pozicijos prieš Europos Sąjunga; o tokios partijos, kaip puikiai rodo Graikijos kairiųjų vyriausybės pavyzdys, neretai vieną sako, bet kitą daro.

Reikėtų pažymėti ir tai, kad Suomijos prezidentas Sauli Niinisto dar šių metų vasarį buvo užsiminęs apie galimybę rengti referendumą dėl šalies narystėje NATO, bet pripažino, jog ligtolinė vyriausybė vargu ar būtų galėjusi jį suorganizuoti dėl artėjančios savo kadencijos pabaigos, o ir pats išreiškė nemenką skepticizmą narystės NATO atžvilgiu, pabrėždamas, jog šitoks sprendimas, t. y. įstojimas į NATO, netgi daugelio blaiviau mąstančių vakariečių nuomone būtų klaidingas ir neišmintingas poelgis.

Bet kuriuo atveju, kuriuo keliu pasuks Suomija ir kokia bus naujosios koalicinės vyriausybės bei Centro partijos politika, parodys tiktai laikas, tačiau pats suomių tautos apsisprendimas prieš dalyvavimą beprasmiame kare ir jos išreikštas palaikymas NATO kritikuojančioms rinkiminėms programoms rodo itin sveiką politinę tendenciją, kuria, norėtųsi tikėtis, galbūt ateityje užsikrės ir kitos regiono šalys, netgi ir tos, kurios jau yra NATO.