E.Zuroff'as, D.Katz'as ir T.Venclova. Sovietmečio inteligentų stabukas įstojo į antilietuvišką TROYKĄ

Tarptautinės Holokausto dienos proga Vilniuje įvyko vienos dienos tarptautinė konferencija šiam tragiškam istorijos įvykiui paminėti. Finansuota, kaip supratau, EK lėšomis.

Konferencijos formatas tikrai patogus, nes leidžia panagrinėti pačią istoriją bei susietas aplinkybęs, pasmerkti žudikus, pagerbti aukas ir gelbėtojus, etc.

Kas nustebino - tai pranešėjų sąrašas. Tokios kontroversiškos košės sunku buvo tikėtis.

Greta rimtų mokslininkų bei Holokausto tyrėjų, tokių kaip S.Sužiedėlis, Š.Liekis, I.Vilkienė ar Piotr Kowalik, pranešimus skaitė atvira antilietuviška veikla garsėjantys veikėjai - E.Zuroff'as ir D.Katz'as.

Toje veikloje aktyviai varantys pono V.Putino vadovaujamos šalies Agitpropo propagandinę linija ir nesidrovintys priglusti lūpomis prie putinistinių organizacijų dalinamo finansavimo čiaupo.

Atvirai sakant, toks konferencijos organizatorių pasirinkimas stulbina.

Kviestis priešiškai mūsų valstybės ir tautos atžvilgiu nusiteikusius veikėjus, pučiančius putinistinio Agitpropo dūdelę?

Tarsi Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje nebūtų rimtų mokslininkų, besidominčių Holokausto istorija ir edukacija.

IMHO, tai nuvertina visą renginį beveik iki nulio ir verčia labai atsargiai žiūrėti į Konferencijos rezoliucijas.

Tradiciškai į renginį buvo pakviestas ir sovietmečio inteligentų kartos stabukas ponas T.Venclova.

reklama

Kuris skaitė pranešimą "Lietuviai ir žydai. Kas pasikeitė ir kas nepaikeitė per 40 metų" (žr. D.Katz'o daryta ir įkeltą vaizdo įrašą žemiau)

Šiuo atveju tie metai yra skaičiuojami nuo paties T.Venclovos rašyto seno straipsnio, kadaise išspausdinto žydų, o po to ir lietuvių išeivijos spaudoje.

Liūdna, tačiau savo pasisakymu T.Venclova galutinai sugriovė savo, kaip menamai lietuvių veikėjo, įvaizdžio likučius. Bent jau tų lietuvių kartų atstovų, kurioms jis niekad nebuvo stabukas, akyse.

Faktiškai T.Venclova prisijungė prie atvirai antilietuviškos E.Zuroffo ir D.Katzo pozicijos, inspiruotos ne tik etnocentristinės pasaulėžiūros, bet ir galimai - putinistinio Agitpropo.

Nes tai, ką jis kalbėjo apie komunistų ir nacistų režimų nusikaltimų prilyginimo negalimumą ir etninio nacionalizmo paradigmą, kaip Lietuvos valstybės pagrindą iš esmės yra atkartojimas to, ką Putinas pasakė savo paskutinio viešojo pasirodymo publikai cirko metu.

Taip, reikia tai įvardinti tiesiai šviesiai - E.Zuroff, D.Katz ir T.Venclova tam tikrais Lietuvos istorijos klausimais laikosi putinistinio Agitpropo bandomos primesti pozicijos ir ją atstovauja.

Šiaip, keista savo akimis regėti tokį žmogaus nutautėjimo pavyzdį.

Kuomet lietuvių gimęs ir augęs vyras vėliau pradeda žiūrėti į pasaulį kitos tautos akimis ir dar bando tautiečiams aiškinti, kad vertinant savo istorija bei politiką jiems geriau paisyti ir vadovautis NE savo, o kitos tautos interesais - nenoromis prisimeni Čingizo Aitmatovo nemirtingo kūrinio personažus, vadinamus mankurtais.

Tokio dvigubų standartų reiškėjo, kalbant apie žydus ir lietuvius, dar reikėtų paieškoti. Ypač įspūdingas pačioje kalbos pabaigoje pateiktas deklaratyvus Lietuvos įstatymo dėl nacistų bei komunistų nusikaltimų menkinimo nepaisymas.

Tačiau priekaištauti ponui T.Venclovai dėl jo pozicijos nenuoseklumo ar antilietuviškumo yra beprasmiška.

Garsusis kosmopolitas yra - ir visada buvo - itin ryški lotyniškos sentencijos "Ubi bene, ibi patria" iliustracija.

Mūsų Lietuva ir joje gyvenantys lietuviai tokiam veikėjui buvę nebuvę nuo pat jo išvykimo iš jos dienos.

Manau, jog seniai laikas ir mums pasakyti, kad jo antilietuviška nuomonė mums buvus-nebuvus.

Gal kadaise ponas T.Venclova ir buvo stabukas pasaulio nemačiusiai ir kitokių, nei sovietinės, knygų neskaičiusiai inteligentijos daliai, bet nūnai kiti laikai.

Laikas ir jam nuvirsti nuo pjedestalo, kaip perdėm ilgai užsibuvusiam Leninui Charkovo mieste. Grūto parkas tokiems tinkamiausia vieta.