Mišios Vatikane taps posūkio tašku

Popiežiaus Pranciškaus mišios šv. Petro bažnyčioje pašvęstos armėnų genocidui buvo pavadintos istorinėmis. Ne tiek dėl to, jog popiežius pavadino armėnų skerdynes pirmuoju 20 amžiaus genocidu, sulyginęs jį su nacizmo ir stalinizmo nusikaltimais. Savo pamoksle popiežius Pranciškus visiškai konkrečiai genocidą prieš armėnus įvardijo kaip puolimą prieš krikščionis.

Iškart po įžengimo į popiežiaus sostą Pranciškus ėmė kalbėti apie puolimą prieš krikščionis, ypač Artimuosiuose Rytuose. Tai nutiko lygiagrečiai tam, kai europiečių lyderiai ėmė masiškai atsisakyti multikultūralizmo politikos, pasisakydami už europietiškų (krikščioniškų) vertybių gynybą nuo islamiškojo radikalizmo.

Pasaulyje vyksta krikščioniškosios civilizacijos pozicijų stiprėjimas, kuri pajuto aiškią grėsmę savo egzistencijai. Tai tampa svarbiu globalaus politinio proceso komponentu, kuris ateityje gali tapti sprendžiamuoju.

Tai, kad mišiose Vatikane dalyvavo armėnų patriarchai, kalba apie tai, jog Roma apsisprendė armėnų bažnyčias paimti į savo „globą“. Nuo šiol armėnų genocidas pasaulyje bus vertinamas kaip siaubingas puolimas prieš krikščionis. O kova už išgyvenusių genocidą armėnų teises taps naujo krikščionių judėjimo pradžia.

reklama

Visa tai savyje duoda armėnams šansą, kaip ir teikia grėsmę. Popiežius Pranciškus pripažino, jog pasaulis neteisingas ir jame nenustoja lietis nekaltų žmonių kraujas. Ir nauja kova už krikščionių teises, tikėtina, irgi bus lydima prievartos ir pjudymų.

Tačiau mišios Vatikane iš tiesų gali tapti posūkio tašku. Neatsitiktinai mišių šv.Petro bažnyčioje apoteoze tapo Katalikoso Didžiojo iš Kilikijos rūmų Aramo Pirmojo pasisakymas. Svarbiausioje pasaulio krikščionių šventykloje jis pareiškė, jog genocido pripažinimas – tai tuo pačiu ir reikalavimų pateikimas Turkijai dėl konfiskuoto krikščionių turto.

Viso pasaulio krikščionys išgirdo, jog dabartinė Turkija buvo pastatyta ne tik krikščionių kraujo, bet ir jų nuosavybės pagrindu.

Į amerikiečių Kongresą buvo pristatytas rezoliucijos projektas su reikalavimu Turkijai grąžinti konfiskuotą tuo metu ir po Pirmojo pasaulinio karo krikščionių nuosavybę. Jei ši rezoliucija bus priimta, tai JAV turės teisę palaikyti armėnų, išgyvenusių skerdynes palikuonis, kurie paduos ieškinį prie Turkiją.

Balandžio 24 į Armėniją atvyks Džordžas ir Ameli (George Clooney ir Amal Alamuddin). Negalima atmesti, jog ponia Amal praneš apie didelio teisminio proceso pradžią su reikalavimais Turkijai. Romo sostas jau palaikė šį ieškinį. Jei apie palaikymą pareikš ir JAV prezidentas, tai galima bus kalbėti apie naują epochą, pakeisiančią 100-metę regiono istoriją.

Ne veltui Turkija supyko po mišių šv.Petro bažnyčioje. Ankaroje jau suprato, jog duotas startas globaliam procesui, kuris, kaip pareiškiama pačioje Turkijoje, plečiasi „kaip cunamis“.

„Lragir“, Armėnija