Pernai, palaiminus teismams, VSD parodė išskirtinį dėmesį 1042 Lietuvos piliečiams

Peržvelgiau 2014-ųjų VSD ataskaitą ir nesusilaikiau nepakomentavęs kai kurių joje aprašomų VSD vykdytų veiksmų, įžvalgų bei teiginių. Tad jūsų teismui:

„Tam, kad galėtų vykdyti tyrimus ir rinkti žvalgybos informaciją pagal Žvalgybos informacijos poreikius, VSD gavo teismo sankcijas tokiai Žvalgybos įstatyme numatytai veiklai, kaip asmens telefoninio ar internetinio susižinojimo stebėjimas, patekimas į asmens privačią erdvę, jo dokumentų ir kitų daiktų apžiūra. 2014-aisiais VSD 1884-ių asmenų atžvilgiu atliko apygardų teismų sankcionuotus veiksmus. Iš šių asmenų 1042 yra Lietuvos Respublikos piliečiai, 816 – ne Lietuvos Respublikos piliečiai, 26 – juridiniai asmenys“, – pateikiama VSD ataskaitoje.

„Teismo sankcionuotais veiksmais surinktą žvalgybinę informaciją VSD perduoda valstybės vadovams“, – sakoma dokumente.

Kalbant paprasta kalba, VSD pernai slapta sekė, pasiklausė telefono pokalbių, tikrino internetinį paštą bei pokalbius ir kitą susižinojimą internetu, ir visur kitur kaip įmanoma šnipinėjo 1042 Lietuvos piliečius bei 816 užsieniečių.

Su užsieniečiais atrodytų kaip ir viskas aišku – svetimi, nežinia ko galima laukti, o ir atvyksta galbūt iš Rusijos, kas šiandien jau savaime įtartinas faktas, keliantis daugybę klausimų ir versijų žvalgybai. Versijų kurias būtina patikrinti.

Tačiau pasirodo įtartinų savos šalies piliečių, taip sakant, potencialių vidaus priešų yra kur kas daugiau. O jei dar paskaičiuoti tuos, kurių VSD neatrado ir nesekė – tai ko gero susidarytų ir visai kritinė tų priešų masė. Ir sprendžiant pagal viską ta masė vis didėja.

Imant domėn VSD finansavimo didinimo faktą, planuojama didinti nuo 400 000 metams (dabar) iki 2 mln nuo šių metų (tik tiesioginiam darbui be atlyginimų – žvalgybai), sekamųjų ratas irgi plėsis.

Šioje ataskaitoje nėra vieno svarbaus punkto – būtent 1042 žmonių sekimo rezultato. Kuo jie buvo apkaltinti, kam pareikšti įtarimai ir kuo tas baigėsi. Ar jie tiesiog buvo sekami vien todėl, kad VSD tas pasirodė reikalinga, be jokių tolimesnių pasekmių. Kitaip tariant buvo iššvaistyti valstybės gynybai skirtos lėšos sekant savus, niekuo dėtus piliečius.

Kai kalbama apie niekuo dėtus piliečius, tai turima omenyje, kad tiems piliečiams ateityje nebuvo pareikšti jokie įtarimai (nėra duomenų ataskaitoje), atitinkamai jie buvo sekami be jokio reikalo ir sekant iš to – buvo pažeidžiama jų privatumo teisė garantuota Konstitucijos:

22 straipsnis
Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas.
Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami.
Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.

Įdomu kokiais motyvais rėmėsi teismas išduodamas leidimus sekti tokį LR piliečių skaičių? Ir kokias motyvais rėmėsi VSD prašydamas tų leidimų? Klausimas retorinis – atsakymų greičiausia niekada negausime, bet juk atsakymas pats prašosi..

reklama

– pastaraisiais metais pastebime vis didėjantį spaudos, TV kanalų, interneto, ir net asmeninių telefonų šnipinėjimo bei cenzūros poreikį įteisinti įstatymais. Suvaržyti pilietines laisves ir elementarias žmogaus teises, kurios pastebėkime – iki šiol galiojo net Lietuvoje.

Tačiau matome iš valdžios kylant iniciatyvas visa tai kontroliuoti bei drausti ir tam pasinaudojama viskuo, net VSD, valstybės saugumo departamentu, kuris iš tiesų turėtų ginti savo piliečius bei jų gerovę, kurios viena iš sudedamųjų dalių yra jų pilietinės laisvės.. Mat jie sudaro valstybę. Jie ir sudaro valstybę, ir ją išlaiko bei kuria. Tik jų pastangomis ta valstybė egzistuoja.

Tad VSD motyvas sekti savus piliečius kyla tiesiogiai iš valdžios poreikio suvaržyti šalies piliečių laisves, juos kontroliuojant visose įmanomose ir jai prieinamose gyvenimo srityse tuo tikslu, kad tie minimi piliečiai nekeltų grėsmės tai pačiai valdžiai. Ne valstybės konstitucinei santvarkai, o būtent minimiems, konkretiems valdininkams, susitapatinusiems su valstybe ir savo veiksmais tą valstybę griaunantiems.

Ir tam, kad sustabdyti tokios informacijos apie savo veiklą valstybės atžvilgiu plėtrą, bei teisingą jos įvertinimą – jie daro viską, kad apriboti aktyvių pilietiškų žmonių siekį tą informaciją paviešinti. Net savo pačių tarpe. Pavyzdžiu galėtų būti Artūro Skardžiaus ataskaita dėl SGD terminalo, jos išvados ir reakcija į jas.

Pirminės A. Skardžiaus išvados buvo labai konkrečiai įvardijančios nusikaltimą prieš valstybę, vėliau valdančiųjų buvo stipriai sušvelnintos ir nustumtos į šoną. O pats Artūras Skardžius konservatorių įvardintas vos ne rusų agentu kenkiančiu valstybės energetiniam saugumui. Bet juk apie tą „Independence“ informacijos pilna, net apie tai, kad tų „nepriklausomų“ dujų pirkėjų ieškoma net Pietų Amerikos šalyse, mat čia jos pasirodo niekam jau nereikalingos. Nors ir nepriklausomos, tačiau kaina …[…].

Ir galime suprasti, kodėl valdantieji nenori tokių temų eskalavimo. Mat jos kelia nepatogius klausimus visuomenėje, vienas iš kurių – o kam gi dirba ir kieno interesus atstovauja patys sėdintieji valdžioje? Kokios valstybės interesus?

Juk visuomenei nepaaiškinsi, kad tik nepriklausomos dujos gali būti brangesnės už „priklausomas“, nes, mat – „nepriklausomybė“ pinigine išraiška brangiai kainuoja, kadangi iškart kiltų klausimas – o tai kas gi tą nepriklausomybę parduoda ir kokia jos tikroji kaina? Po kiek nepriklausomybė liaudžiai – ponai?

Matomai todėl, vengiant tokių galimų klausimų viešojoje erdvėje, būtina kiek įmanoma labiau apriboti žmonių, kurie gali tokius klausimus užduoti, laisvę tą daryti.

Ir štai čia jau pajungiamas VSD, kuris tokiomis ataskaitomis apie augantį priešų skaičių šalyje:

1.Formuoja visuomenės nuomonę. Ir net ne faktais, nes paties sekimo, kaip tokio, negalima pavadinti piliečio kaltumo įrodymu. To net įtarimu pavadinti negalima, nes jokie įtarimai pateikti nebuvo. VSD negali niekuo pagrįsti to sekimo realiomis bylomis pasibaigusiomis apkaltinamuoju nuosprendžiu ir įrodančiu, jog sekimas buvo reikalingas, kas rodo, jog sekta buvo vien dėl paties sekimo, kad sudaryt VSD darbo regimybę.

2.Leidžia valdantiesiems remtis tokiomis „ataskaitomis“ siūlant Seime įstatymų projektus ribojančius piliečių laisves ir žmogaus teises, kaip pavyzdžiui paskutinis pavyzdys Skvernelio siūlymas sudėti į lentynėles ir kontroliuoti visus turinčius mobilųjį telefoną. Esą , kaip potencialius nusikaltėlius.

VSD apie visuomenės atsiliepimus ir laiškus:

Visuomenės informavimas. VSD gauna daug patriotiškai nusiteikusių žmonių laiškų, kuriuose prašoma atkreipti dėmesį į Lietuvoje žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose skelbiamą informaciją ir skatinama nubausti tokios informacijos skleidėjus, jei jie yra žinomi, susekti juos, jei jie anonimiški, ar tiesiog uždrausti tokias žiniasklaidos priemones ar socialinių tinklų paskyras. Esame dėkingi tiems asmenims, kuriems rūpi informacijos objektyvumas, skaidrumas.“ – toliau rašoma ataskaitoje.

VSD gauna ne tik tokių laiškų, tačiau kažkodėl to fakto net nemini. O patriotizmą interpretuoja, kaip dabartinės valdžios politinės linijos palaikymą, kas nieko bendro su patriotizmu neturi.

Nes tokiu atveju visas opozicines partijas ir judėjimus irgi derėtų laikyti nepatriotiškais, o sekant iš to – vertais primygtinio VSD dėmesio, leidus mūsų teismams. O gal?

Patriotizmu yra įvardijamas piliečio tikslas siekti savo šalies-valstybės gerovės, tačiau ne priemonės, kuriomis tos gerovės gali būti siekiama. Keliai į tikslą gali būti skirtingi, nors tikslas tas pats. Tačiau net ir kalbant apie pačią gerovę, tarp skirtingų visuomenės grupių ji gali būti suvokiama skirtingai.

Turtingiesiems gerove gali būti jų sluoksniui skirtas įstatymas sumažinantis turto mokestį ar sakykime dar vieno kokio įtakingo valstybės veikėjo papirkimas, o skurdžiau gyvenantiems gyventojų sluoksniams – atvirkščiai -tų pačių turtingųjų didesnis apmokestinimas, leidžiantis pakelti vargingesnio sluoksnio finansinę gerovę. Tad, kalbant apie gerovę derėtų kalbėti apie bendrą gerovę, kas šiandien nelabai matoma Lietuvoje. Žirklės tarp turtingų ir vargšų vis didėja. Mažėjant darbo vietų didėja skurdesnis sluoksnis, kuris, kad negadint statistikos išvejamas į emigraciją.

reklama

Toliau dar įdomiau:

„Kai kurių Lietuvoje veikiančių šratasvydžio klubų nariai imitavo Rusijos specialiųjų pajėgų taktiką ir treniravosi kartu su Rusijos ir Baltarusijos šratasvydžio komandomis. 2014 m. šratasvydžio entuziastai iš Lietuvos dalyvavo Kaliningrado srityje vykusiame turnyre „Put‘ k pobede“. Jį organizuoja Rusijos specnazo veteranų ir karų dalyvių asociacija „Specnaz-Rus“. Šiuose turnyruose treniruojasi ir asmenys, priklausantys Rusijos karinės žvalgybos GRU specialiosioms pajėgoms. Tokiuose renginiuose dalyvaujantys šratasvydžio klubų nariai išmoksta Rusijos kariuomenės naudojamos karinės taktikos, šie įgūdžiai gali būti panaudoti vykdant realius karinius veiksmus su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis.“ – teigiama VSD ataskaitoje.

Tai čia turbūt norima pasakyti, jog realūs kariniai veiksmai su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis negali būti vykdomi, jei buvo treniruojamasi pagal NATO karinę taktiką? O gal čia norima įteigt, jog jei būtų buvę treniruojamasi pagal NATO karinę taktiką, tai jos jau nebebūtų galima panaudot prieš pačias NATO pajėgas?

Ar dabar jau ir sportas tapo „prorusišku“, kuris niekur neuždraustas, bei „provakarietišku“, kuris niekur neskatinamas? VSD argumentacija tiesiog verčianti iš koto.

O štai čia VSD parodė tikrai didelį apdairumą:

„VSD pareigūnai teikė informaciją ir konsultacijas moksleivių tėvams apie renginių dalyviams galinčius kilti pavojus. VSD dar kartą atkreipia dėmesį, kad į karinius žaidimus ir treniruotes Rusijoje ar Baltarusijoje vykstantys Lietuvos kovinių menų, šratasvydžio komandų nariai, sukarintose stovyklose dalyvaujantys moksleiviai yra potencialūs priešiškų valstybių žvalgybos tarnybų taikiniai.“ – įspėja VSD.

Ar kas esate girdėję, kad VSD taip įspėtų vykstančius į Vakarų šalis, o ypač į Jungtines Valstijas, plačiai pasaulyje išgarsėjusias savo šnipinėjimo žygiais, net savo sąjungininkių tarpe?

„Bėda ta, kad demokratinės visuomenės teisės ir laisvės yra išnaudojamos užmaskuoti priešiškai veiklai ir taip antivalstybiniams veiksmams suteikiama legitimumo forma. Todėl dalies ekstremistiškai nusiteikusių asmenų, kurie Lietuvoje atvirai nekurstė nesantaikos, nevykdė antikonstitucinės veiklos, veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, tačiau jų veikla yra pavojinga nacionalinio saugumo požiūriu ir turi būti nuolat stebima“. – neslepia VSD.

Čia VSD pripažįsta, jog „ ekstremistiškai nusiteikusių asmenų, kurie Lietuvoje atvirai nekurstė nesantaikos, nevykdė antikonstitucinės veiklos, veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės“

- kitaip tariant, pasodint jų nėra už ką, tačiau švaistyt visuomenės lėšas jų sekimui ir kontrolei būtina dar ir todėl, kad VSD turėtų ką veikti.

Čia dar turbūt reikėtų paklausti ką reiškia „ekstremistiškai nusiteikusių žmonių“ sąvoka ir pagal ką nusprendžiama kaip nusiteikę tie žmonės, jei nevykdo jokių ekstremistinių veiksmų pažeidžiančių įstatymą, o tuo pačiu reikia suprasti ir nekelia jokios grėsmės visuomenei.

„Pažymėtina, kad „Respublikos“ leidinių“ ir „Balsas.lt“ grupėms priklausančiose žiniasklaidos priemonėse skelbta Lietuvos vykdomos užsienio politikos bei politinės valdžios kritika taip pat dažnai sutapo su Maskvos propaguojamomis idėjomis. Minėtose žiniasklaidos priemonėse stengtasi kvestionuoti Lietuvos narystę ES, NATO ir kitose euroatlantinėse organizacijose, nuosekliai formuota nuomonė, kad mūsų šalies priklausymas minėtoms organizacijoms yra politiškai ir finansiškai žalingas.“ – bando dėti takoskyrą VSD tarp minimų leidinių grupės ir tiesos, sau pasilikdama vienintelės ir neklystančius struktūros vaidmenį.

Kritika dažniausiai sutampa su kritika, nes blogi dalykai iškart krenta į akis. Ypač vykdomi valdžios visada stebimos pro padidinamąjį stiklą. Čia, kaip 2×2=4. Nesvarbu kur tą sakysi, ir nesvarbu kas tą sakys – faktas liks faktu. Kažkodėl VSD to pamatyti nesugebėjo. Kaip ir aferos su „Independence“. Nežiūrint visų savo resursų ir šnipinėjimo. Gal pernelyg akivaizdu buvo?

VSD pasilieka sau teisę kvestionuoti ką piliečiai gali daryti demokratinėje valstybėje, o ko ne, net tuo atveju, jei piliečio veikla neperžengia įstatymų leidžiamos ribos. VSD čia aukščiausias teisėjas:

„Antivakarietiškas ir prorusiškas idėjas internete aktyviai skleidė signataro Rolando Paulausko organizacija ,,Mūsų gretos“. 2014 m. ji pradėjo laidos „Naktigonė kitaip“ tiesiogines transliacijas internetinėje svetainėje Youtube, interneto svetainėje „sauksmas.lt“ skelbė savo kurtus dokumentinius filmus ir kitus reportažus“. – kerta ir deda tašką savo ataskaitoje VSD.

Šioje vietoje keisčiausia, jog įstatymu nėra apibrėžta jokia draudžiama abstrakti „prorusiška“ ar „antivakarietiška“ veikla, tačiau nežiūrint į tai VSD tuo remiasi, kaip rimtu argumentu. Jau net nekalbant apie žmonių kuriamus dokumentinius filmus. Žodis „dokumentinis“ savaime pasako, jog remiamasi dokumentais, t. y. faktais. Kas niekada nebuvo draudžiama.

Tai tiek, kiek spėjau apžvelgti per nepilnas 5 valandas. Žinoma perliukų VSD pateikė ir daugiau, tačiau ties jais neapsistojau. Juos kiekvienas gali peržiūrėti pats, paspaudęs žemiau pateiktą VSD ataskaitos nuorodą.

  VSD - 2014-ųjų veiklos ataskaita (2.2 MiB)