Kas valdo vieningą Europą?

Globalios Fininterno mafijos klano atstovė Kristina Lagard

ES ir kitų tarptautinių struktūrų vadovybė palankiai žvelgia į faktą, kad Ukrainoje į valdžią atėjo politikai, įsipainioję į finansinius ir kriminalinius nusikaltimus.

Ar tik ne dėl to, kad patys europiečiai – ne ką geresni?

Kad įsitikintume, jog Europą valdo asmenys, dvasiškai giminingi savo ukrainietiškiems marionetėms, pakanka, kaip rašo vokiečių laikraštis Der Freitag, pasižiūrėti į tokius veikėjus kaip TVF direktorė Kristina Lagard, Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris ir Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė.

MAFIJOS STATYTINĖ?

Kalbant apie Lagard, tai ji dabar atsidūrė teisminio tyrimo akiratyje. Prancūzų teisėsauga tiria Lagard vaidmenį (tada ji buvo Prancūzijos finansų ministrė) daugiamilijoninėse išmokose iš valstybės biudžeto, skirtomis skandalingai pagarsėjusiam verslininkui Bernarui Tapi. Teisėtvarka įtaria, kad tais pinigais buvo atsidėkota Taip už- finansinę paramą, ,murią jis suteikė Nikolia Sarkozy per 2007 metų prezidento rinkimus. Kristina Lagard buvo paskirta TVF vadove po to, kai atsistatydino ankstesnis direktorius Dominikas Stros Kanas, pelnęs prastą reputaciją dėl seksualinio priekabiavimo.

reklama

O dabar ir Lagard figūruoja kaip specialioji liudininkė ir privalo lankyti tardymus pagal pirmą teismo pareikalavimą. Prancūzijoje toks statusas ribojasi su tiesioginio kaltinimo pateikimu. Lagard, suprantama, iš visų jėgų stengiasi išlipti sausa iš vandens. Dėl to iš paskutiniųjų įsiteikinėja ES ir JAV valdžioms, kontroliuojančioms TVF. Nenuostabu, kad Lagard dabartinėje situacijoje yra priversta priimti akivaizdžiai politiškai motyvuotus sprendimus. Tokius kaip, pavyzdžiui, dosnios finansinės paramos teikimas Kijevo valdžiai, sukėlusiai Ukrainoje pilietinį karą.

Vakarų žiniasklaida pažymi, kad Lagard karjeros pradžia susijusi su stambia Čikagos juridine firma, kurioje ji užėmė aukštus postus. Daug kas yra įsitikinę, kad Lagard glaudžiai susijusi su pusiau kriminaline „Čikagos gauja“, aktyviai padėjusia Barakui Obamai tapti JAV prezidentu. Netiesioginiu ypatingo požiūrio į Lagard įrodymu gali pasitarnauti tas faktas, kad Obama parėmė ją skiriant TVF direktore.

LIKIMO IRONIJA

Žano Klodo Junkerio paskyrimą Europos Komisijos (ES vyriausybės) pirmininku lydėjo skandalas. Paaiškėjo, kad jis dalyvavo aferose su mokesčiais. Junkerio dėka Liuksemburgas – mikroskopinė valstybėlė vidury Europos – įgijo milžiniškus turtus. Liuksemburgo bankuose atsidarė stambiausių transnacionalinių korporacijų bei struktūrų, kurios priklauso Rusijos oligarchams, sąskaitos.

reklama

Junkeris 19 metų buvo Liuksemburgo ministras pirmininkas, o iki 1995 metų dirbo finansų ministru. Tiesa, pats jis toliau neigia savo dalyvavimą kuriant „liuksmeburgietišką“ mokesčių slėpimo modelį. Šiandien toji šalis priglaudė pas save ne mažiau kaip 340 užsienio kompanijų ir investicinių fondų, kurių bendras kapitalas siekia 3 trilijonus eurų. Liuksemburge tos firmos moka simboliškus 0,25% nuo savo pajamų. Šalims, kuriose firmos uždirba savo pinigus, nelieka nė cento. Tas valstybes apšvarinęs Junkeris šiandien vadovauja ES ir dalina joms vertingus patarimus. Kokia likimo ironija.

INTRIGANTAS IR KYŠININKAS

Dar vienas „europietiškos tvarkos“ pažiba – vingrus politinių intrigų veteranas Volfgangas Šoiblė. Nuo 2009 metų jis vadovavo Vokietijos finansams. Būtent jis drauge su Lagard bruka Europos šalims griežčiausio taupymo režimą, kuris katastrofiškai skurdina gyventojus. Privedęs Graikiją prie išstojimo iš ES ribos, Šoiblė, kaip ir Lagard, naudojasi ypatingu Vašingtono palankumu. Šoiblė priklauso grupei politikų, kurie pastūmėjo Ukrainą link valstybės perversmo ir visiškai neslepia antirusiškų pažiūrų.

Tapęs ministru Helmuto Kolio vyriausybėje, Šoiblė labai greitai pavirto vienu patikimiausių jo patarėju. O kai 2005 metų rinkimus laimėjo Angela Merkel, Šoiblė vėl tapo vidaus reikalų ministru ir užsiėmė kairiųjų politikų slapto sekimo organizatoriumi. Jis taip pat kontaktavo su prekiautojais ginklais. Iš vieno jų – Šraiberio – gavo stambią 100 000 markių sumą, kurios taip ir nedeklaravo.

Ir štai tokie abejotini asmenys dalyvauja Europos politikos kūrime. Jiems daug kas atleidžiama už tai, kad jie nepraleidžia pro ausis nė vieno žodžio ir nė vienos užuominos, ateinančių iš Vašingtono.

www