Kaip gyventi, kai esi laisvas ir blaivus

LDiena.lt: pramogos dėlei buvo pakeisti visi autoriaus panaudoti anglicizmai (o gal tiksliau - amerikonizmai). Gi iš tikrųjų tekstas tapo maloniau skaitomas?
--- 

Nė lašo? Tai kaip dabar gyventi? Rašau, nes tai tema, kuri drebina visų kėdes ir verčia žmones nervintis. Tačiau aš žiūriu iš tos pusės, kad toks tekstas gali įkvėpti ne vieną, ne du asmenis pokyčiams, o juk aš tam čia ir esu! ESU TAM, KAD ĮKVĖPČIAU ŽMONES POKYČIAMS. Blaivybės idėja tik tam, kuriam reikia pokyčių, o jei nori snausti, važiuojam toliau.

Trumpai/ilgai apie pokyčius, kurie įvyko mano gyvenime

Ogi labai paprasta: alkoholiui pasakiau ate prieš 8 metus, tiek pat laiko atgal ir cigaretės pamestos į šalį. Esu pagavęs save su klausimu: „O ką aš dabar veiksiu?“

Paragavau alaus ir cigarečių dūmo būdamas 12… Kadangi žaidžiau krepšinį, buvo vyresniųjų, todėl mums parduodavo viską. Tuomet dar ir tikrinimas buvo kitoks. Tačiau krepšinio treniruotės, tėvai, mokykla darė savo, paklydimai buvo minimalūs, t.y. tik savaitgaliais J po alaus butelį.

Tėvas atsisakęs alkoholio buvo jau nuo 23 metų, mamą išgėrusią mačiau 3 kartus gyvenime. Taip, įtaką darė draugai, noras patikti merginoms, būti kietam ir t.t. Tik jau suaugęs sužinojau, kad viskas kiek kitaip.

16-17 metų turbūt buvo ta pradžių pradžia: intensyvūs vakarėliai, jau yra automobilis, atsirado merginos, sodybos ir t.t. Bet kažkur ties 21 man įsijungė toks (?): „Klausyk, – sakau sau! – Čia tu? Kas vyksta? Broliui dėmesio neskiri, nes po šeštadienio Absento fėjų keliesi tik 16 valandą dienos ir vėl tas pats, tėvų, brolių, sesių nematai… Kitas dalykas, tu matei gerą pavyzdį, kas tau atsitiko? Kokį čia šikantį katiną vaidini?“

Buvo ir kitų niuansų. Jei atvirai, išgėręs esu sėdęs už vairo, sustabdytas policijos, įpūsdavau 0,4 ir free to go varydavau toliau. Tada galvojau sau, pasisekė, dabar manau kitaip :/ Su savo gyvenimo meile dar pasitūsinau porą metų, tik man jau buvo saulėlydis. Pradėjo maišyti 25 žmonių kompanija, kuri kavinėje rūko, geria, keikiasi…

Užsimaniau pasitraukti, ok. Kaip? Juk būdamas šalia, galiu ir atsisakyti pagundų… Visi pradėjo juoktis, išgėrę turėdavo tikslą įkalbėti mane, tiksliau užparinti. Ir tai buvo mano pirmieji žingsniai!

reklama

Pamenu, pasakiau žmonai, kad atsisakau pupų (taip vadinome cigaretes), tačiau į klubą atėjęs išgerdavau ir mėtinės ėjo į trasą. Kitą dieną nubudęs, pamenu, kalbėdavausi su savim: „Ignai, ko vertas tavo žodis sau, jei tu pasakei, kad darysi, bet elgiesi priešingai…“ Tai mane užkabino! „Tai ką, alkoholį reikia mesti, kad ir pupų neliktų! Tai kaip aš gyvensiu? Ką klube veiksiu?“ Ir eilė kitų klausimų.

Bet pradėjau… Kartais, retai, prie patiekalo raudono vyno gurmaniškai siurbt, vienas du gurkšniai ir ribotuvas stovi. Arba pirtis, kaip be alaus (alus man visą gyvenimą buvo feee), tai aš Corona su citrina, du gurkšniai ir vėl ribotuvas. Ir įsisukau į tokį žaidimą, varžybas su savimi! Sunku buvo, nes draugai vis dar varžėsi, kuris pirmas vėl mane atves į „doros“ kelią.

Klubuose dar lankiausi kokius 3 mėnesius. Atvarau, su visais kalbu, kol dar dauguma suvokia kas vyksta, bet arčiau 24-01 valandos jau ne kažką, kokteilių pilstymas, kvailos šnekos, jaučia mano širdis, kad čia jau ne man. „Ką veikti? O gal sportas jėga? Tik reikia daugiau jo!“. Sutarta:

Ir prasidėjo! Iki Insanity / GET FIT atsiradimo prabėgo geri 4 metai. Tačiau man sportas padėjo prisiminti, kad mano geležinė VALIA yra manyje! Kad tam, kuris sugalvos kalbinti mane išgerti, aš turiu 100 000 atsakymų, kodėl aš prieš ir kodėl alkoholis yra blogai. Iki tol ginčai vykdavo, kol bičiuliai pritrūkdavo argumentų ir siųsdavo mane n@&€@&@)x. Suprask, kas laimėjo. Bet tie ginčai mane vargino ir vieną dieną mano protinga žmona sako: „Kam tau to reikia, juk sau darai, o tuos, kurie dar klaidžioja, palik klaidžioti…“ Kažkaip įtikino!

Etapas, kai atbudo sąmonė, buvo baisiausias ir įdomiausias, kuris tęsiasi iki šiol! Aš, tikrąja to žodžio prasme, išlipau iš visuomenės ir iš šono pažiūrėjau, kas vyksta – juk jie prarado mano kontrolę! Su televizija, žiniomis, politika, viskuo! Maistas ir tas pasikeitė! Pavojingas tas, kuris pasitraukia iš manipuliacijų. Ir pavojingas, ir kvailas, ir būk geras, grįžk atgal. O man taip gera suvokti, kad aš laisvas!

Pradėjęs keistis pats, imi keisti kitus aplink save

Prasideda pamokslai, kurie vargina – Facebook pasidalinti kažką ta tema reiškia blogą savijautą savaitę, nes matai, kaip tavo rato žmonės piktai visą tą informaciją gvildena, prasideda ginčai už stalo su draugais ir t.t. Padariau pertrauką, nustojau, ir ką tu sau galvoji, ramybė, klausia tik tie, kuriem aktuali ši tema. Ėmė keistis pažįstamų ratas, draugai liko, bet šeima, darbai padarė savo. Tačiau atsirado tuo pačiu keliu einančių žmonių, linksmų, be pykčio ir laisvų:) Juk su tokiais smagiau žygiuoti!

Ir štai, įdomiausia dalis. Dar turėjom idėją senatvėje prie jūros su žmona šampano išgerti, tačiau gavome išbandymą gerą artimųjų tarpe – teko žmogų gelbėti nuo alkoholio, nes judėjimas buvo link mirties. Neišsiplėsiu, tačiau pasakysiu tiek: visi žmonės apie save labai gerai galvoja, ir sako vieną šventą žodį – SAIKAS. Bet tuo pačiu bijo, kad vieną dieną gali išslysti žemė iš po kojų (skyrybos, artimo mirtis, turto netektis), you name it, ir SAIKAS dingo, nes protas žino, kaip galima atsipalaiduoti ir viską pamiršti… Supratau, kad alkoholis yra nuodas, kaip žiurkių nuodai, nes teko dalyvauti kursuose apie tai ir t.t. Todėl atsargiai.

Žmogus sveikas, gyvena toliau, o kiek tų blogų istorijų? Tėvai, seneliai, draugai, vaikai?! Visi sėdi ant to kabliuko… Ar tik viena taurė, ar tik kiekvieną savaitgalį, ar kasdien ir panašiai. Istorijos girdėtos, nieko naujo. Kad jau tapo aišku, jog alkoholis out for good šlamštas, žmonės nustemba: “Ką, niekada nieko?“ Taip, o kam? Nuodus į save pilti…

reklama

Pamenu, vienas žmogus sako: „Ignai, esi nepatikimas, negeri, kaip man žinoti, ar galiu tavimi pasitikėti, išgėręs pasakytum man viską pa dušam.“ Aš jam sakau: „C’mon Davai, o gal apverčiam viską kitaip – įsivaizduok, aš niekada nevartojau alkoholio ir nežinau jo poveikio, kaip man suprasti, ką tu sakai?“ O kita, žmogui, kuris vartoja alkoholį, su atmintim prasčiau, darbai vėluoja, sako pasistengsiu, tai reiškia, kad gali ir pamiršti savo įsipareigojimus. Smegenyse alkoholis laikosi net 2 savaites, jei kiekvieną savaitgalį išgeri, reiškia esi nuolat apsvaigęs. Ir dar kyla klausimų, kas kuo turi pasitikėti.

Skrydis į viršų

Atsisakius tokių priklausomybių, smegenys persijungia į kitą lygį! Darbų, šeimos santykių, informacijos pasisavinimo prasme viskas peraugo į kitą lygį. Giliau kapstai, tiesiog dingau iš to paviršutiniškumo. Tačiau, kaip tobulėti, būdų ir kelių yra N, čia šį kartą ne apie tai.

Žmonės dažnai klausia, kaip tu viską suspėji? O aš žinau, kad dar ne riba. Jiems pasakymas, kad atsisakiau alkoholio, pupų, sunkiai suvokiamas, kaip tų dalykų atsisakymas gali padėti! Viena, iš kol kas naujų terapijų – lengvas būdas mesti rūkyti/gerti/vartoti narkotikus, bet pradėjus sportuoti, visa kita susitvarko savaime! Bet sportas turi būti užvedantis, toks, kuris įtraukia, ir žinai, kad kelio atgal nėra! Per treniruotę vyksta tavo visų laikų tūsas, tik alco free blaivas, trunka maksimaliai valandą ir tu nori sugrįžti kitą dieną! Gal tokios ir turėtų būti žmogaus priklausomybės? Treniruotė, kaip pats geriausias tūsas, kai pilve drugeliai, norisi rėkti, šokti ir visa tai legalu.

Šeima

Nuo mažumės yra įprasta – stalas nuklotas alkoholiu, visi linksmi, geros nuotaikos! Vaikai tai mato, kas jiems formuojasi? Jei yra šventė, kažką reikia išgerti… Mano broliui 14 metų, jis su bičiuliu pakeliui į Prancūziją šventė gimtadienį ir paragavo vaikiško šampano. Tokio amžiaus, dabar rašau ir galvoju, tai viskas ok čiki, tačiau noras šventę daryti su kažkokiu taurės pakėlimu. Nieko nuostabaus, kad vaikai jau ankstyvame amžiuje imituoja tėvus ir daro tai, ką jie.

Tada darai taip: negeri, namie taurių nėra, vaikai to nemato, važiuoji pas draugus, viskas tas pats kartojasi. Jie žino mus, tad padeda butelius kažkur, kur nesimato, bet ne dėl to, kad vaikai nematytų, bet dėl to, kad gėda prieš Baką. Keista? Man irgi. Bet žmonės juk įdomūs labai, sako slėpsi nuo jų (aš neslepiu, vaikai mato geriančius ir mes kalbam apie tai, jei klausia. Paaiškinu, kad žmonės patys renkasi gerti, kokia dėl to yra žala ir t.t.), jie užaugs ir nutrūks nuo grandinės (kaip kad mano atveju). Sakau jiems, kad visko gali būti, bet namie to išvengėme, pabandys, o gal ir bus vieni iš tokių žmonių, kurie gyvenime nėra vartoję alkoholio. Tokių sutikęs esu iki 10. Klausiau: „Kaip taip?“ Sakė tėvai darė viską, kad apsaugotų vaikystėje/paauglystėje, iki kol tampa sąmoningi spręsti patys. Tada aš suprantu, kad esu ne vienas.

Kiek problemų išsisprendžia šeimoje? Vyro išėjimas su draugais į barą, girls night out, muštynės, barniai! Daugiau laiko skiriama vienas kitam, daugiau bendrų temų, apie sveikatą gal aš jau skip‘inu, nes tai visiems aišku, nieko naujo nepasakysiu. Iš tamsos išlendi į šviesą.

Einant link pabaigos, dabar kai atsisakyta priklausomybių ir prabėgo 8 metai, mąstau, kad iš tikrųjų buvo lengva to atsisakyti! Kiek išmokau? Belenkiek! Ir kai man sako: „Va, tu negeri, kažkur esi dabar ten aukštai…“ Sakau palauk: „Aš grįžau į tą stadiją, kur pradėjau gerti, ir nuo ten žengiu toliau“.

Kodėl sakau, kad lengva? Gerai man pasakė mitybos ekspertė: „Ignai, be alkoholio ir pupų gali gyventi, ir be narkotikų, bet be maisto – ragas! Tad mano kita tema bus pasikeitusi mityba, maisto kultas, kam yra paruošta visuomenė, kaip, palyginus su priklausomybių atsisakymu, yra sunku, nes kalbant apie maistą, visuomenės spaudimas yra 1000 kartų didesnis!

Pamokėlė: pradėsi keistis, atrasi naują gyvenimą. Nes jeigu stovi vietoje, tu degraduoji. Svarbus esi tu! Žmogus, aplinka yra tam, kad stabdytų tave nuo svajonės, bet kai tu nebijai, aplinka bijo ir siūlo tau jungtis prie jų, bijoti kartu! Tai are you in or out tu lieki su jais ar eini į priekį?

Dream big [Svajok plačiai]

Never give up [Niekada nepasiduok]

All is possible [Viskas yra įmanoma]