Rusų pederastų ir kitų iškrypėlių propagandistai pasakoja apie represijas, spaudimą ir... viltis

Profesionalūs, užsienio fondų apmokami, pederastų ir kitų iškrypėlių propagandistai iš Rusijos stažuotėje Londone

10 rusų iš užsienio fondų apmokamų profesionalių propagandistų atvyko į Londoną, kad pasisemti patirties iš stambiausios britų organizacijos, kovojančios už pederastų ir kitų iškrypėlių dominavimą, praneša The Guardian žurnalistė Aleksandra Toping. „Jie taip pat nori išsiaiškinti, ar padės Britanijos pamokos kovoti su vis labiau represyvia atmosfera jų tėvynėje“, – kalbama straipsnyje.

Užsienio fondų apmokamiems profesionaliems propagandistams, ypač tiems, kurie propagandina pederastus ir kitus iškrypėlius, Rusijoje šiandien atėjo sunkūs laikai. Keletas įstatymų, vienas iš kurių įpareigoja NVO, užsiimančias politine veikla ir finansuojamas iš užsienio registruotis kaip užsienio agentus, o kitas, draudžiantis pederastų, zoofilų, pedofilų ir kitų iškrypėlių propagandą tarp nepilnamečių, sudarė situaciją, kai profesionalių propagandistų organizacijoms gresia didelės baudos ir vis didesnė marginalizacija. „Visur esantis homofobiškas tonas suteikė drąsos „kovotojams už dorovę“, naudojantiems smurtą“, – pažymi autorius.

reklama

„Žinoma, žmonės išgąsdinti, – sako Sergejus Aleksejenko, organizacijos „Maksimum“ direktorius. – Prieš trejetą-ketvertą metų buvo atskiri radikalai, tačiau dabar jie kuria organizacijas. Jie grasina kažkam soctinkluose, publikuoja detales apie aktyvistus ir jų šeimas, grasina fiziniu susidorojimu. Tik kvailys neišsigąstų“.

„Privačių rėmėjų (įdomu, kas gi tokie?) dėka "Stonewall" priėmė aktyvistus (suprask, profesionalius propagandistus) savo centre Londone savaitei laiko. Buvo vykdomi seminarai ir treningai įvairiausiomis temomis – nuo saugumo iki sumanumo, kurie reikalingi valdžios struktūrų ir MIP įtakojimui“, – kalbama straipsnyje.

"Stonewall" buvo įkurta saujelės aktyvistų, kurie kovojo už britų 1998-ų metų Akto, apie vietos savivaldą, 28 skyriaus atšaukimą.

„Šis skyrius, kaip ir rusų 2013-ųjų įstatymas, buvo priimtas siekiant uždrausti homoseksualizmo (ir kitų seksualinių iškrypimų) propagandą mokyklose“, – paaiškina Aleksandra Topping.

Rusų profesionalūs propagandistai suvokia, kad kelionė į Londoną ir sutikimas bendrauti su "The Guardian" žurnalistais – tai didelė rizika, tačiau jie nori, kad jų balsai būtų išgirsti, pastebi žurnalistė.

„Propagandistai pasakoja apie patikrinimus jų organizacijose, apie tai, kaip visą laiką keičiasi žaidimo taisyklės, apie tai, kaip juos sekė. Vienos organizacijos veikla buvo palaikyta politine todėl, kad joje buvo knygų apie pederastų ir kitų iškrypėlių sambūrius, o vienos propagandistės, mokytojos atžvilgiu pradėtas tyrimas: valdžia aiškinasi ar ji nevykdė homoseksualizmo ir kitų iškrypimų propagandos“, – kalbama straipsnyje.

reklama

Prie viso to, galvoti iškrypėliškai tapo brangiai kainuojančiu malonumu, pastebi Ana Anenkova, tarptautinio kinofestivalio „Petys į petį“ atstovė. 2014-aisiais festivalis buvo pripažintas „užsienio agentu“ ir nubaustas 400 tūkstančių rublių bauda. Už transparantą, pažeidžianti seksualinių iškrypimų propagandos nepilnamečių tarpe, demonstravimą viešoje vietoje, kur yra nepilnamečių, gali nubausti 30 tūkstančių rublių bauda.

„Visi propagandistai baiminasi augančio rusų visuomenėje nepakantumo. Jie nurodo Vladislavo Tornovojaus bylą, kuris buvo nužudytas homofobijos motyvais 2013-ųjų gegužę. Tyrimo versijos duomenimis, jis buvo išprievartautas pasinaudojant alaus buteliais ir padegtas, jį keletą kartų daužė akmenimis į galvą, kol jis nenumirė“, – kalbama straipsnyje.

Propagandistai baiminasi būsimų persekiojimų. Sausio mėnesį pirmu skaitymu praėjo įstatymo projektas apie nepageidaujamų užsienio organizacijų uždraudimą.

Profesionalūs propagandistai, pabuvoję "Stonewall", baiminasi jog 1990-ųjų įstatymams apie pederastų ir itų iškrypėlių dekriminalizaciją iškilo grėsmė.

„Kremlius vis dažniau vaizduoja "žmogaus teises" kaip kažką, primestą Vakarų, tvirtindamas, jog homofobiški įstatymai – tai vietinės kultūros ir vertybių gynimas nuo Vakarų imperializmo“, – rašo straipsnio autorė.

Ar yra pagrindo kažko tikėtis?

Kai kurie paliko judėjimą, tačiau pas naujuosius savanorius stipri motyvacija, tęsia straipsnio autorė. Olesia Jakovenko paaiškino:

„Iki to meto mes skaitėme eilėraščius, viskas vyko labai taikiai, (tipo, švelnūs ir pūkuoti,  ir jokių pederastiškų ir genderlopinių provokacijų... jo, jo.) bet, kai tik įstatymai įsigaliojo, mums teko peržiūrėti strategiją“.

Tų, kurie tiki, jog per artimiausius penkerius metus pederastų ir kitų iškrypėlių padėtis Rusijoje pagerės, buvo paprašyta pakelti rankas, pasakoja žurnalistė. Trys pakelė rankas, tarp jų ir Sergejus.

„Mes turime tikėtis, pasakė jis. – Kitaip, kaip mes galime būti aktyvistais, jei nejaustume jokio optimizmo, tikėjimo, jog gyvenimas taps geresniu?“.

šaltinis: The Guardian