Velykos musulmonų akimis

Jėzus nemirė nukryžiuotas. Jis buvo mergelės Marijos sūnus, tačiau nebuvo Dievo sūnus. Jis neišpirko žmonijos nuodėmių. Jis gydė ligonius, grąžindavo regėjimą akliems ir prikeldavo mirusiuosius. Jis kalbėdavo ištisais sakiniais dar būdamas kūdikiu lopšyje ir būtent tada jis pasakė savo motinai Marijai, kad Dievas jam suteikė dovaną, Švento rašto žinias ir paskyrė jį pranašu. Jėzus ne visagalis ir ne amžinas. Jėzus – mesijas, Jėzus – musulmonas.

Taip Jėzus yra pristatomas Korane. Jis minimas 93-ose vietose Korane – dažniau, nei bet kuris kitas pranašas, išskyrus Mahometą – ir pasakojimas apie Jėzaus gyvenimą Korane sutampa su Evangelija net daugiau, nei mano daugelis musulmonų. Mano žmona – musulmonė, gavusi išsilavinimą medresėje, tačiau, kai aš pokalbio metu užsiminiau apie tai, jog Jėzų pagimdė nekalta mergelė, ji į tai atsižvelgė pakankamai skeptiškai. „Korane iš tiesų taip parašyta?“ – paklausė ji. Aš pabandžiau atrasti tą vietą, tačiau po keleto sekundžių ji mane sustabdė. „Nesistenk, – pasakė ji. – Aš jau radau tą Vikipedijoje“. Būtent taip ten ir buvo parašyta.

reklama

Velykų išvakarėse man tapo įdomu, kas Korane kalbama apie nukryžiavimą. Aš paskambinau savo pažįstamam imamui, Ibrahimui Sajarui (Ibrahim Sayar) ir mes nutarėme susitikti puodeliui turkiškos arbatos. Sajaras daug laiko skiria darbui santykių tarp įvairių tikėjimų atstovų normalizavimui, ir didelė tokio darbo dalis yra susitikinėti su jais ir kartu mėgautis kebabais.

Anot jo, Jėzaus statuso Islame minėjimas, kalbant su krikščionimis, gali būti gera parama normalizuojant santykius. „Aš visada sakau jiems, jog milijonai musulmonų savo vaikus pavadina Jėzaus ir Marijos vardais – mes pavadiname juos Isa ir Mariam, – papasakojo jis. – Nė vienas žmogus nepavadins savo vaiko garbei kažko, kas jam nepatinka“.

Jis pabrėžė, jog islame „tikėjimas į Jėzų yra neišvengiamas reikalavimas. Jeigu jūs juo netikite – jūs automatiškai nustojate būti musulmonu“. Pasak Mahometo hadisų – Pranašo pasisakymų, kurie savo reikšme nusileidžia tik Koranui – Jėzus buvo paimtas į dangų. Jis sugrįš pasibaigus laikui Damasko rytuose, ir jo rankos ilsėsis ant dviejų angelų pečių. Pamatęs jį antikristas ištirps, kaip druska jūroje, ir Jėzus valdys pasaulį 40 metų. Tačiau musulmonai netiki tuo, jog Jėzus mirė nukryžiuotas. Anot Sajaro, apie tai aiškiai pasakyta ketvirtojoje Korano suroje, 157-osiose eilėse: „Jo neužmušė ir nenukryžiavo“.

Islame Biblija laikoma šventa knyga. Tada aš paklausiau, kaip šios Korano eilės sutinka su Jėzaus mirties liudijimais Evangelijoje. Sajaras atsakė, jo pagrindine čia yra frazė „jo nenukryžiavo“, „nežiūrint į tai, kad viskas atrodė būtent taip“. Jis paaiškino, jog islamo žinovai interpretuoja šias eiles skirtingai. Kai kurie iš jų tvirtina, jog kažką iš tiesų nukryžiavo, tačiau tai nebuvo Jėzus, o gali būti net Judas.

reklama

Jų nuomone, kuo bebūtų buvęs šis žmogus, Dievas pakeitė jo veidą, kad jis taptų panašiu į Jėzų, o pats Jėzus išsigelbėjo. Dar vienu tokios versijos variantu yra tvirtinimas, jog Dievas pakeitė žmonių, dalyvavusių nukryžiavimo renginyje, regėjimą tam, kad jie manytų, jog Kristų tikrai prikalė vinimis prie kryžiaus, bet jis vis tiek galų gale išgyveno, todėl tai, kas įvyko per Velykas, buvo ne prisikėlimas, o greičiau jau atsigavimas (po apalpimo pvz) . Kai kurie tvirtina, jog nieko visiškai nenukryžiavo. „Suprantama, – pasakė Sajaras. – visi turi savų argumentų“.

Musulmonams nukryžiavimo detalės yra daugiau akademinio pobūdžio. Bet kaip bebūtų, nesutarimai tarp musulmonų ir krikščionių Jėzaus esmės atžvilgiu yra fundamentalūs, nepriklausomai nuo to, kad daugeliu atžvilgių jų Jėzaus suvokimas sutampa su Evangelijos. Musulmonų požiūriu, Jėzus nebuvo ir negalėjo būti Dievo sūnumi. Jis buvo pranašu, tačiau visgi jis buvo mirtingas, ir Dievas nebuvo jo tėvu.

„Aš suprantu, jog, jei jūs tikite, kad kažkas – Dievas, o kiti žmonės kalba jums, kad jis toks nėra – jums tai skamba kaip įžeidimas, – sako Sajaras. – Tačiau, jei jūs pažiūrėsite į šį klausimą iš musulmonų požiūrio taško, tai jūs nerasite jokio skirtumo tarp Jėzaus, Abraomo ir Mahometo“. Korane yra minimi 25 pranašai ir praktiškai visi jie mums žinomi iš Biblijos: Adomas ir Nojus, Mozė ir Abraomas, Dovydas ir Saliamonas, Jonas Krikštytojas ir kt. „Visi jie Dievo pasiuntiniai“, – pridėjo Sajaras.

Tarp kitko, krikščionims Kristaus „pasiuntinybė“ neatskiriama nuo nukryžiavimo ir prisikėlimo.

Kai susitinka musulmonai ir krikščionys, anot Sajaro, juos sieja žinios apie Kristų. Tačiau, jei pokalbyje bus vystoma tema to, kas būtent nutiko su Evangelijos Kristumi ar Korano Kristumi – tai tik eilinį kartą parodys tai, kokia milžiniška bedugnė tvyro tarp jų.

„Mes bandome išmokti kažko vieni pas kitus, – pasakė Sajaras. – Mes tą darome ne dėl anapusinio gyvenimo. Mes tą darome dėl žemiškojo gyvenimo. Po mirties mes bet kuriuo atveju suprasime, kas iš mūsų buvo teisus, o kas ne, dėl to klausimo, kuo buvo Jėzus – ten mes visi sužinosime. Todėl, kol mes gyvi, mums, tikėtina, geriau koncentruotis į kebabus.

infa.lt

„New Yorker“, JAV, Rollo Romig