Tankai šauktinių rankose

Mečislovas Zasčiurinskas, Seimo narys

Balsavau prieš šauktinius. Manau, reikia pasiaiškinti.

Mus gydo profesionalai, maitina profesionalai, kerpa, rengia, netgi linksmina profesionalai, informacinį karą „kariauja“ profesionalai, policijoje – profesionalai, pasienio apsaugoje – profesionalai, vadovų apsaugoje superprofesionalai, o mūsų kariuomenėje?

Reikia būti stipriai nelabai galvojančiu, kad nepastebėtum paradokso. Visur profesionalai, o mūsų kariuomenei tinka per prievartą paimti vadinamieji šauktiniai. Absoliučiai neprofesionalai. Tokį absurdą pateikti visuomenei kaip patriotizmą reikia turėti išskirtinės drąsos. Nors, ciniškai pagalvojus, neišmokytas karys mūšyje – iš tiesų patriotas grynuolis.

Stodama į NATO, Lietuva įsipareigojo skirti gynybai du procentus nuo BVP. Tačiau kariuomenei skiriamas biudžetas buvo tikslingai? mažinamas ir 2014 metais liko 0,7 procento. Nes buvo pasakyta, kad jokiose sutartyse 2 procentų nėra. O už tą milijardą tenupirktume kelis tankus, kurie krašto gynybos kokybės nepakeistų. Estai nekalbėjo, jie paprasčiausiai įvykdė įsipareigojimus.

reklama

Lietuva tapo NATO valstybių autsaidere. Labai nesmagi situacija. Prasidėjo įvykiai Ukrainoje, potencialiai pavojingi ir Lietuvai. Ką sugalvojome? – mušti būgnais, kad skambėtų į Rytus ir Vakarus.

Ukrainiečiai liko sužavėti, Vakarai nelabai, o Rytams baisingai nepatiko ir mūsų sūriai rusams iki šiol patys neskaniausi. O šalia Kaliningradas, aplink karinės pratybos, kariuomenės neturime, pinigėlių tiems „keliems tankams“ per trumpą laiką sukrapštyti neįmanoma. Ir staiga – „eureka!“ – užkišime neveiklumo ir neišmanymo skylę šauktiniais!

Pakako kelių savaičių efektingos ir efektyvios masinės informacinės atakos, net merginos gatvėse buvo klausinėjamos ar gins Tėvynę nuo priešo su ginklu? Visi entuziastingai patikėjo – šauktiniai mūsų atsilikusių kariuomenės reikalų gelbėjimosi ratas. Svarbiausia, išgirdo Vakarai, gal net kiek ir atlyžo.

Mūsų valdžia, metų metus sąmoningai mažinusi kariuomenės finansavimą ir profesionalų komplektavimą, „švelniai kalbant“, pakenkė valstybei. O tai, „švelniai kalbant“, stipriai nepatriotiška. Gal todėl valdžia ir nusprendė skubiai pakviesti šauktinius ir pateikti tai kaip aukščiausią patriotizmo turinį. Skuba tokia, kad jau per vėlu rudenį, kaip planavo, dalį šauktinių ims vasarą, dvigubindami algas.

Tačiau lieka daugiau nei neaiškūs šauktinių komplektavimo principai. Šiurpiai skamba pasiūlymai imti smulkius nusikaltėlius ar bedarbius. Nelabai derinasi su patriotizmu, be to, ar turime teisę tokiems žmonėms išvis patikėti ginklą ir valstybės apsaugą? Televizija rodė, Vakarų šalyse Premjerų, Prezidentų, Karalių sūnai ar vaikaičiai garbingai tarnauja karinėse pajėgose ir ne kontorose, o neretai pavojinguose karo židiniuose.

reklama

Krašto apsaugos ministras aiškino, kad finansine išraiška skirtumo tarp šauktinių ir profesionalų beveik nėra. Bet ministras taip kalbėjo, kai dar nebuvo diskutuotinų sprendimų apie algas šauktiniams, kompensacijas po tarnybos, nemokamas studijas aukštosiose! Televizijoje ministras painformavo, kad šiemet užverbuota 170 naujų profesionalių karių. Ir po to labai sunkiai „vyniojosi“ esąs tikras patriotas ir tikrai už šauktinius. O jo klausė tiesiai: tu patriotas ir už šauktinius, ar taip sakai, norėdamas išsaugoti ministro kėdę? Tai štai tokie dalykai, ministras bijo ginti ilgai deklaruotą tiesą, kad kariuomenė turi būti kariuomenė, t.y. profesionali ir kad šauktiniai yra tik laikini mokiniai, kuriuos apmokius, keičia nauji.

Tai daugiau nei liūdna, tai baugu. Visur profesionalai, Lietuvos kariuomenėje – ne. Nes toks buvo politinis sprendimas. Nesvarbu, kad už tuos pačius pinigus, per tą patį laiką galima surinkti norinčius tapti profesionaliais kariais. Kariais, žinančiais savo funkcijas ir kompetencijas. Ir tikrai nenorinčiais mirti, kaip įkaitintomis širdimis jaunuoliai teigia per TV, bet siekiančiais apginti Tėvynę ir gimtus namus.

Prioritetas šiandien – suformuoti reikalingą kiekį profesionalios kariuomenės. Norinčių, kaip žinome, netrūksta. Tik po to visuotinai kviesti 19-26 amžiaus šauktinius, taip par ir 27-40 amžiaus žmones, pagal kompetencijas juos mokyti praktikos, strategijų ir taktikų, kad karinio užpuolimo atveju kiekvienas žinotų kur ir kaip yra naudingiausias Lietuvos gynybai. Tik tokiu būdu sukursime kiekvieno Lietuvos piliečio tikslinį, protingą ir naudingiausią pareigos Tėvynei atlikimą.

Keistai skubus kovo 19-os Seimo sprendimas. Lyg darytų „naktinę reformą“ ar tvirtintų Lisabonos sutartį. Kas paveikė, sunku žinoti, tačiau Seimo nariai buvo praktiškai vienbalsiai. Nei analizių, nei diskusijų, tik sprendimas. Lietuva liko be kariuomenės, bet su šauktiniais, skaičiumi užpildančiais karių poreikį.

Ir dabar mąstau: balsavau už Lietuvos kariuomenę ir dėl to teisinuosi? Gal turėtų būti atvirkščiai, tegu teisinasi palikę valstybę be kariuomenės, manantys, kad neprofesionaliais jaunuoliais galima apginti Tėvynę?