Kosmose aptiktas nematomas skydas saugantis Žemę, tačiau tyrėjai nesupranta kaip jis atsirado

Straipsnyje, paskelbtame žurnale Front Line Desk, pranešama, jog radiaciniuose Van Alleno žieduose aptiktas trečiasis žiedas, užpildytas aukštų energijų elektronais ir protonais. Palaikomi vienoje vietoje Žemės magnetinio lauko, radiaciniai Van Alleno žiedai plečiasi ir susispaudžia reaguodami į Saulės aktyvumą.

Nors šie žiedai pirmą kartą buvo aptikti dar 1958-aisiais, mokslininkai identifikavo tik dvi juostas, kurios driekiasi 25 000 mylių atstumu nuo žemės paviršiaus.

reklama

2013 metais, profesorius Daniel Baker iš Kolorado Universiteto Boulder’yje ir jo komanda, dvigubų zondų paleistų 2012-aisias pagalba, aptiko trečią, pereinamąją kaupiamąją juostą. Jų tyrimo duomenimis, trečia juosta randasi tarp jau anksčiau žinomų juostų – išorinės ir vidinės Val Alleno juostų. Ši juosta skiriasi tuo, jog atsiranda ir išnyksta, sekdama kosminių „orų“ pasikeitimus.

Šio žiedo paskirtis visiškai aiški – jis blokuoja elektronus-žudikus, neleisdamas jiems patekti giliau į Žemės atmosferą. Dėl savo milžiniško greičio, netolimo šviesos greičiui, šie elektronai gali turėti didžiulę griaunamąją jėgą, ir jie kelią grėsmę kosmonautams bei orbitiniams palydovams bei gali sugadinti ištisas kosmines sistemas.

Magnetinis Žemės laukas palaiko žiedus vietoje, tačiau elektronai šiose juostose – kurie juda beveik šviesos greičiu – yra blokuojami kažkokios nematomos jėgos, užkardant jų patekimą į mūsų planetos atmosferą.

Iki atrandant nematomą skydą, mokslininkai darė prielaidas, kad elektronai būna išsklaidomi oro viršutiniuose atmosferos sluoksniuose – tačiau, panašu, jog jie net nepatenka ten, nematomo elektroninio Žemės skydo dėka.

Dabar, kai mokslininkai žino, jog nematomas skydas egzistuoja, jie bando nustatyti, kaip jis buvo suformuotas ir kaip būtent jis veikia.