"Neužkemšamas" Žemaitaitis kopia aukštyn

Remigijus Žemaitaitis

Įmonės "Vilmorus" atlikta naujausia sociologinė rinkėjų apklauso parodė, kad pirmą kartą per visą naujausią šalies istoriją partija "Tvarka ir teisingumas" iš populiariausių partijų trijulės išstūmė socialdemokratus

Tai grėsmingas signalas LSDP ir viltingas ženklas palyginti naujai, tik 2003 metais Rolando Pakso įkurtai partijai. Kas nulėmė šią tendenciją ir kokios gali būti jos pasekmės?

Ko gero, esminis yra lyderio faktorius. Atrodė, kad po Rolando Pakso pasitraukimo iš tvarkiečų pirmininko posto 2016 metais jie po truputį sunyks.  Paksas iki šiol įeina į populiariausių Lietuvos politikų dešimtuką, tad jo pasitraukimas laikinai nusmukdė tvarkiečių reitingus iki pavojingos 4 procentų ribos, kuri reiškė, jog jie gali nebepatekti į kitos kadencijos Seimą.

Tačiau naujasis jų lyderis, 36 metų Remigijus Žemaitaitis nesiruošė sudėti ginklų. Jis tapo vienas iš aktyviausių Seimo opozicijos veikėjų, nuolatos ir metodiškai kritikuojančių valdančiąją daugumą.

Žemaitaitis nepraranda nė vienos progos viešai supeikti valdžios žingsnius. Iki tokio laipsnio, kad vieną sykį premjeras Saulius Skvernelis nebesusivaldė ir paleido Žemaitaičio adresu desperaciją liudijančią frazę: "Užkimškite šitą žmogų!"

reklama

Ne, neužkimšite. Remigijus yra guvaus, aštraus, kritinio proto, mikliai susigaudo daugybėje problemų, kas akivaizdžiai matosi stebint transliacijas iš Seimo salės. Bet kokiu klausimu, nuo Krymo bei santykių su Rusija iki alkoholio prekybos draudimo niuansų, šis teisės magistras visada ras ką pasakyti.

Po teisės studijų Žemaitaitis įgavo praktikos dirbdamas Lietuvos teismuose padėjėju, vėliau įsijungė į "Tvarką ir teisingumą", patarinėjo Paksui. Kalbama, kad jis išvystė ir savo parduotuvių verslą, nors dabar oficiali biografija apie tai nutyli (galbūt akcijas pardavė, kai jį išrinko į Seimą).

O pažiūros? Čia jau sunkiau. Mat pati partija "Tvarka ir teisingumas" yra kratinys pačių įvairiausių ideologinių krypčių, nuo nacionalizmo iki socializmo, jau nekalbant apie tai, kad ji buvo įkurta ant vieno žmogaus populiarumo bangos, kai Paksas demonstratyviai nepasirašė sutarties su JAV naftos bendrove "Williams" ir protestuodamas prieš ją atsistatydino iš premjero posto.

Dar vėliau, kaip žinia, jis laimėjo prezidento rinkimus, o po to Seimas jį skandalingai atstatydino iš šių pareigų. Didelė kaimo gyventojų dalis iki šiol balsuoja už tvarkiečius būtent iš simpatijų R. Paksui, iš noro atstatyti teisybę, kaip jie tai supranta.

Tad su ideologija tvarkiečiai turi problemų. Sprendžiant iš Žemaitaičio kalbų ir veiksmų, jis yra arba norėtų pozicionuoti save kaip kairįjį. Beveik visos jo kalbos orientuotos į vargstančiųjų, skurstančiųjų žmonių interesų gynimą. Beje, šiai rinkėjų grupei galėjo patikti ir pragmatiška R. Žemaitaičio pozicija Rusijos atžvilgiu, kurią jis nepabijojo pademonstruoti, kilus radikaliai antirusiškoms nuotaikoms po Krymo įvykių. Išrinktas vienmandatėje Šilutės-Šilalės apygardoje, kuri ribojasi su Rusijos Kaliningardo sritimi, R. Žemaitaitis, matyt, suvokia, kad geri santykiai su kaimynais naudingi patiems lietuviams.

reklama

Visos išvardintos aplinkybės ir lėmė, kad palankiai Žemaitaitį vertinančių žmonių procentas yra didesnis nei nepalankiai. Kalbant apie partijų lyderius, šalyje vyrauja priešinga tendencija. Žmonės labiau nepalankiai nei palankiai vertina visų kitų partijų lyderius, išskyrus būtent Žemaitaitį.

Anot "Vilmorus" vadovo Vlado Gaidžio, šį politiką palankiai vertina net dalis konservatorių rinkėjų. Galbūt todėl minėtoje apklausoje jis jau užima aukštą šeštąją poziciją tarp palankiausiai vertinamų politikų. Tad R. Žemaitaitis turi vertingiausią politikui kapitalą — rinkėjų pasitikėjimą, plius jaunystę, tad potencialiai tas pasitikėjimo kapitalas dar gali padidėti.

Pats gyvenimas stumia tvarkiečius į kairę, nes jų rinkėjų branduolys yra skurstantieji, ypač rajonų gyventojai, pykstantys ant "Vilniaus elito". Štai kodėl kol kas tik keliomis dešimtosiomis procento, bet vis tik tvarkiečiai jau aplenkė tradicinius Lietuvos kairiuosius — socialdemokratus.

Pastariesiems turėtų būti nesmagu, kad populiarumu juos jau lenkia tvarkiečiai, kadaise mažesnieji koalicijos partneriai. Mat pernai socdemai suskilo. Ir negalima dėl to kaltinti vien Gintauto Palucko. Net ir po skilimo aistros toliau nerimsta, nes pagrindinis idėjinis Palucko oponentas Gediminas Kirkilas dabar kurią antrąją socialdemokratinę partiją šalyje.

Ji vargu ar įsitvirtins kaipo pilnakraujė partija, tačiau  Kirkilo komanda siekia kito tikslo, o būtent, pakenkti G. Palucko vedamai LSDP artėjančiuose 2019 metų savivaldybių, Europos Parlamento ir Prezidento rinkimuose. Tikėtina, kad skilimą patyrusi LSDP pasirodys juose prastai, ir tai taptų G. Kirkilui pretekstu apkaltinti G. Palucką bei paraginti socialdemokratus vėl susivienyti. Tik jau su kitu lyderiu priešakyje.

Tiek Žemaitaitis, tiek ir Paluckas konkuruoja dėl tų pačių vargingai gyvenančių provincijos rinkėjų, mat miestuose dominuoja dešinieji. Ramūnas Karbauskis irgi remiasi miestelių ir kaimų rinkėjais. Taigi, mūsų laukia įdomus politinis spektaklis, aštrios varžybos tarp tvarkiečių, socialdemokratų ir valstiečių.

Valstiečių populiarumo kreivė turėtų eiti žemyn, kadangi Karbauskis pradėjo savižudišką karą dviem frontais, ir prieš žiniasklaidą, ir prieš pramogų pasaulio atstovus. Socdemų kreivė dėl skilimo leidžiasi ir iš inercijos dar kurį laiką leisis žemyn. G. Paluckas atlieka seniai pribrendusį LSDP atnaujinimo darbą ir turi naųjų, kairiųjų idėjų, tačiau jam prireiks laiko jas realizuoti.

Būtent per šitą laikotarpį, kai Karbauskis kariauja išorės, o Paluckas vidaus karus, Žemaitaitis turi galimybę išvesti tvarkiečius į naujas aukštumas.