Aurimas Drižius. „Profesionalą” premjerą Saulių Skvernelį vejasi mažiausiai šešios profesionaliai nuslėptos žmogžudystės

Buvęs policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis visur pabrėžia, koks jis yra profesionalas, o visi kiti –mėgėjai. „Būsime profesionalų vyriausybė”, – porina jis nuolat per TV.

Tik keista, kad buvęs VR ministras Skvernelis guli kryžiumi prieš tai, kad kitas tikras profesionalas Povilas Gylys taptų Vidaus reikalų ministru. P.Gylys daug kartų buvęs URM vadovu, visą gyvenimą dirbęs valstybės tarnyboje, turėtų tikti aukštus profesinius kriterijus keliančiam Skverneliui. Tačiau vos partija Tvarka ir teisingumas u-siminė, kad siūlys P.Gylį į VR ministrus, kai sulaukė tuo metu bedarbio S. Skvernelio isterijos :

„Bet koks veikėjas, kuris yra patekęs į valdžią violetinio nesusipratimo būdu, kada buvo žudomi žmonės, luošinami jų likimai, atkreipkite dėmesį, kokio masto ten buvo padaryta afera aukojant mažametę mergaitę, tai yra mažų mažiausiai spjūvis visuomenei ir teisėsaugai į veidą”, – sakė S. Skvernelis.

Tas pilietinis judėjimas, kai dar neabejingi viskam žmonės susibūrė Garliavoje tam, kad apgintų prievartautą mergaitę, būsimo premjero S.Skvernelio buvo pavadintas „violetiniu nesusipratimu“. Todėl akivaizdu, kad bet koks pilietinis judėjimas yra itin pavojingas šiam „profesionalui”. Nes piliečiai ima abejoti „profesionalo“ kvalifikacijomis ir profesionalumu, ir tai griauna Skvernelio legendą apie tai, koks jis profesionalas. O visa Skvernelio sukurta legenda – kaip jis kovojo su „gaujomis” (tiesa, neįvardija kokiomis), ir kaip jis buvo gasdinamas vyrukų, kurie vogdavo automobilius. Jeigu policijos generalinis komisaras giriasi, kad neišsigando automobilių vagių, čia kažkas negerai – kaip tada su tais žudikais profesionalais, kurie darbavosi Kauno pedofilijos byloje? Ar Skvernelis jų bijo, ir bijo net išsižioti apie savo baimę, ar tiesiog dalyvavo šiose nusikaltimuose, ir juos pridengė?

Negaliu dar kartą negrįžti prie pedofilijos bylos – pedofilija tikrai buvo, tai patvirtina ir šioje byloje pateikta pediatro G.Čereškevičiaus ekspertizė apie antrąją pedofilijos bylos auką, V.Naruševičienės dukrą : „kad esant funkciškai padidėjusiai mergaitės tiesiajai žarnai, kaip viena iš tokio sutrikimo alternatyvų gali būti sąlygota lytinių santykių su mergaite per tiesiosios žarnos išeinamąją angą. Iš esmės ta pati patvirtino ir liudytojas R. Bagdzevičius 2009-10-23 liudytojo apklausos metu. Šis liudytojas taipogi patvirtino, jog pirmas O. Naruševičiūtės vizitas pas jį dėl tuštinimosi problemų buvo 2008-12-08, tai yra jau pradėjus šį ikiteismini tyrimą ir esant pagristai rizikai, kad mažamečių tvirkinimo bei seksualinio prievartavimo faktai gali būti išaiškinti.

Šios apklausos metu liudytojas patvirtino, jog mergaitei buvo diagnozuotas lėtinis tiesiosios žarnos funkcijos sutrikimas – tiesioji žarna buvo išsiplėtusi virš amžiaus normos ribų. Kaip viena iš tokio funkcijos sutrikimo priežasčių liudytojas R. Bagdzevičius taipogi įvardijo išorinį poveikį mergaitės išangei bei paaiškino, kad nustatyti lytinio išnaudojimo požymius medicininiais tyrimais yra ganėtinai sunku. Reikia pripažinti, jog sunku suprasti, kokie medicininiai požymiai gali patvirtinti lytinių organų lietimą ranka. Akivaizdu, kad duodant šią specialisto išvadą, visiškai nebuvo vertinami liudytojų (gydytojų) G. Čereškevičiaus ir R. Bagdzevičiaus parodymai anie tai, kad viena iš mergaitės diagnozuotų sveikatos sutrikdymo, susijusios su išmatų nelaikymu, priežasčių gali būti lytiniai santykiai su mergaite per tiesiąją žarną”.

Kitaip sakant, be aukos – Deimantės Kedytės parodymų apie dėdės Andriaus jai į burną brukamą sysalą yra ir kitos aukos, vyresnės mergaitės ekspertizė apie tai, kad ji buvo prievartaujama analiniu būdu.  Juk šie nepilnamečių prievartavimo kaltės įrodymai buvo tokie akivaizdūs, kad prokuratūra suprato, kad nepavyks joks nugesinti, todėl dėl V.Naruševičienės dukros prievartavimo jie net neperdavė bylos į teismą, į teismą visuomenei nuraminti perdavė D.Kedžio dukros „seksualinio priekabiavimo“ bylą, iš kurios išėmė visus įrodymus.

O toks teisėjas Audrius Cininas nusprendė ignoruoti aukos parodymus, jos net neapklausė, nes „atmintis ištrinta“, A.Ūsą išteisino, ir iš karto padarė karjerą – Dalios Grybauskaitės rūpesčiu tapo Vilniaus apygardos teismo teisėju.

O koks „profesionalo“ Sauliaus Skvernelio vaidmuo? Jis vienas svarbiausių pedofilijos byloje – S.Skvrenelis vadovavo Policijos departamentui 2011-2014 m., kai buvo „ieškoma“ pedofilijos bylos žudikų. Nors buvo akivaizdu, kad Violeta Naruševičienė buvo nužudyta kaip labai daug žinojusi liudininkė, Jonas Furmanavičius – iš baimės, kad jis gali ‚skilti“, Drąsius Kedys pagrobtas, kankintas ir žiauriai nužudytas, o galiausiai pribaigtas ir Andrius Ūsas, inscenizuojant jo paskendimą balutėje, vienintelis „atpirkimo ožys“ tapo aklas žmogus Raimundas Ivanauskas, kurį į visą šią istoriją įvėlė etatinis policijos liudininkas, itin žiaurus recidyvistas Mindaugas Žalimas. Mainais už tai, kad nesėstų į kalėjimą už baltarusio sužalojimą, „teisėsauga“ M.Žalimą  privertė liudyti pramanytus dalykus.

reklama

Ar galėjo policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis nedalyvauti šiame nužudymų dangstymo procese. Aš manau, kad niekaip, nes jeigu jis būtų norėjęs ištirti šiuos nusikaltimus, taip ir būtų padaryta, nes jų įrodymų buvo labai daug. Visa bėda, kad tokio Skvernelio vienintelis interesas buvo , aš manau, nuslėpti žudikus ir nužudymus pateikti kaip nelaimingus atsitikimus. Todėl Skvernelį ir apėmė tokiaa panika, kai VR ministru buvo pasiūlytas Povilas Gylys, kuris galėjo bent pabandyti iškapstyti tiesą šioje istorijoje.

Dabar, kai aiški perspektyva, kad S.Skvernelis realiai gali vadovauti vyriausybei arba kokiai rimtai ministerijai, tenka prismininti profesionalo Sauliaus Skvernelio darbus dar tada, kai jis vadovavo visam Policijos departamentui.

Pirmiausiai reikia prisiminti, kaip S.Skvernelis tapo valstiečių ir žaliųjų lyderių (nors toje partijoje nėra nei žaliųjų, nei valstiečių, dar vienas anekdotas) – išvarytas iš VRM , Skvernelis apėjo visas partijas, siūlydamas savo paslaugas. Visi kiti pavarė jį lauk, pasiūlė užimti vietą antrame ar trečiame dešimtuke. Vienintelis Ramūnas Karbauskis pamatė savo istorinę galimybę iš nieko tapti viskuo, ir pasiūlė tapti premjeru „nepartinėje specialistų“ vyriausybėje, kurią tikisi sudaryti po Seimo rinkimų. Tai jam pažadėjo Ramūnas Karbauskis, todėl S.Skvernelis, patikėjęs tuo, kad yra nepakeičiamas, nusprendė eiti į rinkimus su „valstiečiais“, o ne socialdemokratams, kurie jam pasiūlė kovoti už vietą partijos sąraše.

Kita vertus, visi žino, kad S.Skvernelis buvo joks ne „Tvarkos ir teisingumo“ kandidatas, o D.Grybauskaitės primestas šiai partijai jos statytinis. Skvernelis toks pat „tvarkietis“, kaip Energetikos ministras Rokas Masiulius – „darbietis“. Kitas dalykas, kad abiejų partijų „Tvarkos ir teisingumo“ lyderiai buvo išprievartauti prezidentės skirti šiuos „specialistus“ nuo savo partijų, nors nieko bendro su tomis partijomis neturėjo. Dabar matome tokių paskyrimų rezultatus. Kodėl R.Paksas ir Uspaskich pasidavė taip lengvai prievartaujami?  Matyt, kad vyko natūralūs mainai – Uspaskich išvengė kalėjimo už juodąją buhalteriją mainais už taip, kad atidavė viską – net Darbo partiją – į dar vieno prezidentės statytinio Valentino Mazuronio rankas. Kodėl taip pasielgė Paksas? Neaišku, tačiau gal ir tam, kad nespurdėtų ir nesvaičiotų apie tai, kad jis vienintelis ir nepakartojamas “kovotojas”, Grybauskaitė STT rankomis jam vis primena iškeltomis bylomis. Galiausiai Paksui viskas atsibodo, ir jis pasitraukė iš politikos, supratęs kad jo traukinys jau nuvažiavo, ir nieko pakeisti negalės – reikėjo tai daryti dar tada, kai atsisakė pasirašyti sutartį su „Williams” dėl „Mažeikių naftos“ dovanojimo aferistams.

Dabar apie būsimą premjerą S.Skvernelį. Išskyrus tai, kad labai dažnai mėgsta plepėti per TV, jis nieko nepasižymėjo. Na, dar nebent tuo, kad gerai suorganizavo policijos reidą Garliavoje, kai 300 ginkluotų policininkų sumušė pensininkus, sutrypė trispalvę, šautuvo buožėmis apdaužė žmonių tarpkojus, ir atėmė mergaitę, kurią atidavė ją pardavinėjusiai motinai.

Tiesa, vos nepamiršau ir kitų Skvernelio nuopelnų – jis pridengė ir itin rezonansines policijos pareigūnų įvykdytas žmogžudystes, kai buvo nužudyti niekuo nekalti žmonės.

Dar 2015 m. vasarą prokuratūra paskelbė, kad Radviliškio policininkai nepažeidė jokių įstatymų, nužudydami Radviliškio rajono gyventoją 20 metų Žilviną Litviną. Jis buvo žiauriai kankinamas, o vėliau pakartas Joniškio areštinės kameroje pernai naktį į rugsėjo 14-ąją. Ž.Litvino svainis tvirtino, kad jam iš areštinės kelis kartus skambinęs giminaitis skundėsi, esą pareigūnai jį muša ir verčia prisipažinti dėl to, ko jis nepadarė. Į areštinę Ž.Litvinas buvo uždarytas įtarus jį keturiolikmetės draugės nužudymu. Vėliau paaiškėjo, kad Ž.Litvinas nieko dėtas, tačiau neištvėręs kankinimų jis pasikorė arba buvo pakartas policininkų areštinėje.

Vietoj to, kad ištirtų šį nužudymą, Šiaulių policija ir prokuratūra tik išsityčiojo iš aukos : sudarė jo „psichologinį portretą”. Siekiant nustatyti, ar Ž.Litvinas neturėjo suicidinio polinkio, buvo nuspręsta atlikti ir jo pomirtinę psichologinę ekspertizę.

„Specialistai nustatė, kad jaunuolis mėgo fantazuoti, dažnai meluodavo, buvo linkęs save žaloti, turėjo suicidinių minčių ir kartą jau bandė žudytis”, – sakė Šiaulių prokororas A.Karpalovas. Pasak prokuroro, vaikinas bijojo ir pasekmių dėl artimesnių santykių su nepilnamete, jį kamavo ir nerimas dėl draugės dingimo po dingimo išvakarėse tarp jų įsiplieskusio konflikto. „Paskutinę dieną tarp Ž.Litvino ir jo draugės įvyko konfliktas. Dėl to vėliau Ž.Litvinas labai graužėsi ir tai galėjo tapti paskata jo savižudybei“, – tvirtino prokuroras.

Nusižudžiusios keturiolikmetės kūnas miške buvo rastas vaikino laidotuvių dieną. Jau po laidotuvių įtarimai dėl draugės nužudymo Ž.Litvinui buvo panaikinti.

Visa ši istorija – policija, neturėdama jokių įrodymų, sulaiko nekaltą žmogų, kažkoks vietinis teisėjas taip pat be jokių įrodymų sankcionuoja jo suėmimą, ir nekaltas žmogus kankinamas tol, kol pasikaria. Kita versija – policininkai galėjo patys jį pakarti ir inscenizuoti jo savižudybę.

Visą įvykių seką labai lengva patikrinti, nes visas areštinių plotas yra filmuojamas vaizdo kameromis. Jeigu jos buvo išjungtos, reiškia, kad tai sąmoninga policijos sadistų surengta egzekucija.

Aš neturiu abejonių, kad policininkai žudikai ir šį kartą išvengs atsakomybės – valstybė visą laiką stoja į žudikų pusę.

Kitas rezonansinis policininkų rankomis įvykdytas nusikaltimas – pernai pavasarį  policijos pareigūnai į nugarą sušaudė nepilnametį, sėdintį cigarečių kontrabandininkų automobilyje. Rašau “sukrėtė” nes, Lietuvoje tai tokia banali ir kasdieninė istorija, kad niekas per daug jau ir dėmesio nekreipia – tai, kad policininkai nevaržomi žudo žmones, Lietuvoje tapo jau tokia kasdienybe, kad tai nieko nebestebina.

Pernai rugpjūčio 27 d. Valstybės sienos apsaugos darbuotojas pasienyje su Baltarusija ties Druskininkais persekiojant du įtariamuosius kontrabanda automobilius, nušovė įtariamąjį. Sulaikius automobilį Leipalingyje, vieną įtariamąjį 18-metį Edgarą Balčių rado peršautą iš nugaros pusės, gulintį ant užpakalinės sėdynės, kuris ligoninėje mirė.

Rugpjūčio 28 d. VRM ministras S. Skvernelis paskelbė viešą pareiškimą, kuriame ragino be teismo ir nešališko tyrimo nesmerkti pareigūno, kuris, vykdydamas tarnybines pareigas, galbūt viršijo įgaliojimus. Jis taip pat ragino pareigūnus nesiklaupti ant kelių prieš kriminalinį pasaulį, nepasiduoti ir nebijoti ( šaudyti – Z.L.).

Taip pat ministras BNS sakė, kad tarnybinio ginklo naudojimo reglamentas šiuo metu yra netobulas, todėl politikams teks nuspręsti, ar nustatyti aiškesnes taisykles, ar jas griežtinti, paliekant pareigūnus „bedančiais ir beginkliais“.

Kaip tai netobulas drg. ministre, jeigu ten parašyta: „Turi būti realus pavojus pareigūno ar kito asmens sveikatai ar gyvybei, arba tai turi būti sulaikomas asmuo, įtariamas smurtiniu nusikaltimu“.

“Drg. S.Skvernelis paaiškino, kad pradėti trys su šiuo įvykiu susiję ikiteisminiai tyrimai: dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu akcizinių prekių, už 43 tūkst. eurų, taip pat dėl pasipriešinimo pareigūnui, – LL sakė buvęs policininkas Zenonas Volkovas, – įdomu sužinoti nuo kada nestojimas traktuojamas „pasipriešinimu“. Nes niekur nei užuominos apie pasipriešinimą nesigirdi. Nesu šalininkas kontrabandininkų ir rūkalių, bet mano mamunėlis kužda, kad kalčiausias pats ministras S. Skvernelis: „kursiu policinę valstybę“. O kokia gi policinė valstybė, jeigu niekas nešaudo? Vieną kitą „nukeps“, kad kiti bijotų ir bus tvarka. Gal kas gali pakomentuoti, kokios aplinkybės šį jaunuolį paskatino bendradarbiauti su kontrabandininkais. Manau ne iš gero gyvenimo. Gal nepajėgė susirasti darbo, nepajėgė jį išlaikyti tėvai, galimai iš asiocialios šeimos, jaunas, naivus, per jaunas kad emigruotų iš tokios valstybės kur negerbiamos žmogaus teisės ir t.t.

reklama

Žinoma, kad policijos tyrimas baigėsi niekuo – jaunuolis pats kaltas, kad buvo bėgusioje mašinoje. Ir tikras „profesionalas“, policijos generalinis komisaras S.Skvernelis iš tiesų puikiai žino, kaip reikia pridengti policijos nusikaltimus, net nužudymus. Tikėsimės, kad tuos savo sugebėjimus S.Skvernelis galės pritaikyti ir būdamas premjeru.

Kai S.Skvernelis buvo policijos generalinis komisaras, jam atsiskaitantis kriminalinės policijos biuras nerado teisėjo Jono Furmanavičiaus, Violetos Naruševičienės, Drąsiaus Kedžio ir Andriaus Ūso žudikų, nors žudynių organizatoriai paliko aibę pėdsakų.  Tik todėl, kad šių žudynių organizatorius yra vienas ir kriminalinės gaujos, pavadintos „policija“, kūrėju, kriminalinės policijos biuras nuslėpė visus nusikaltimų ir žudikų pėdsakus, o nužudymus pavaizdavo kaip nelaimingus atsitikimus.

Net po to, kai policininkai nušovė automobilyje sėdėjusį nekaltą nepilnametį, S.Skvernelis ėmė pasakoti pasakas, kad reikia aiškiai parašyti, kada galima naudoti ginklą.

„S. Skvernelis kliedi, nes įstatyme labai aiškiai parašyta, kada galima ginklą panaudoti – tik tada, kai kyla neišvengiamas būtinumas ir grėsmė aplinkinių gyvybei, – stebisi buvęs Valstybės saugumo departamento darbuotojas, atsakingas už kovą su pareigūnų korupcija Kaune, Aurelijus Beržinis, – niekaip tiksliau nenumatysi įstatyme, kada galima tą ginklą panaudoti. Gali žiūrėti visų valstybių įstatymus ir konvencijas, ten lygiai tas pat parašyta. Ginklas gali būti panaudotas, kai konkretus pareigūnas mato grėsmę sau ir aplinkinių gyvybei, ir tai įvertinęs, pirma šauna į orą”.

Policijos veiklos įstatymo 25 straipsnis. Šaunamojo ginklo panaudojimas

1. Policijos pareigūnas, kai kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos, kaip išimtinę priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą.

2. Policijos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį tokiais atvejais:

1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;

2) sulaikydamas nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisako įvykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigu kyla pavojus policijos pareigūno ar kito žmogaus gyvybei ar sveikatai ir kitaip jo neįmanoma nuginkluoti;

3) atremdamas saugomų objektų užpuolimą;

4) kai būtina išlaisvinti įkaitus arba užkirsti kelią teroro aktui;

5) pabėgimo iš įkalinimo vietų ar riaušių jose atvejais.

3. Policijos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę ir gyvūnus.

4. Draudžiama panaudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei akivaizdu, kad jie invalidai, prieš nepilnamečius, jei jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba jei užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai.

Kokiu iš minėtų atveju buvo nušautas bėgantis nepilnametis?

„Kam reikalingas Seimas  ir visi įstatymai, jeigu Skvernelis jau pasakė, kad tas žudikas veikė teisėtai, ir jį gina, – sakė Aurelijus Beržinis, – įstatyme aiškiai parašyta, kad pareigūnas gali panaudoti ginklą tik tada, kai kyla pavojus jo ir aplinkinių žmonių gyvybei, ir kai ginklo panaudojimas yra neišvengiamas. Koks pavojus pareigūnų gyvybei, jeigu bėgantis kontrabandininkas taranavo policijos automobilį? Tai kokį pavojų nusikaltėliai kelia, kai bėga? Kam reikia apskritai taip persekioti bėgantį automobilį ir į jį šaudyti? Tereikia važiuoti iš paskos, ir perspėti kitus ekipažus, kad būtų užtvertas kelias. O ką veikia policija? Sėdi savo komisariatuose, ir skundžiasi, kad neturi benzino, kai reikia gaudyti nusikaltėlius. Todėl nevažiuoja. Arba atvažiuoja po valandos, kai pėdos ataušę – o pavėlavome, nes benzino neturime. Tai absurdas.

Amerikoje yra kitaip, nei Lietuvoje – ten policija, tave sustabdžiusi, ir pamačiusi, kad kyši ranką į kišenę, tave gali nušauti, nes bijo, kad tu pirmas nepradėtum šaudyti. O Lietuvoje yra visai kitaip – į bėgantį žmogų niekaip negalima šaudyti, nes jis jokio pavojaus nekelia. Reikia tik blokuoti kelius – kur gi tie bėgliai pabėgs, kai visi keliai blokuoti? Tegul jie pabėga į mišką, meta automobilį, tačiau tai vis geriau, negu nušauti žmogų. O šioje situacijoje galėjo būti, kad policininkai buvo girti arba kažko apsisvaiginę (tokių atvejų yra buvę), ir pasidarė sau tirą – rankos miklumą bandė į bėgančius taikinius. Nepataikė į padangą, tačiau pataikė į nugarą, reiškia, kad negavo prizo. Tuo labiau, kad tas nušautas žmogus gal ir niekuo dėtas – gal jis tik važiavo ant užpakalinės sprunkančio automobilio sėdynės?“.

A.Beržinis mano, kad policininkai bėglius galėjo sušaudyti ir keršydami todėl, kad jie sprukdami trenkėsi į policijos automobilį. Kokios šio nužudymo tyrimo perspektyvos? „Policija kaip visuomet tiria pati save, – juokiasi A.Beržinis, – todėl ir tyrimo rezultatai bus aiškūs. Jeigu tyrimą atliktų nepriklausoma, nieko bendro su policija neturinti institucija, gal ir galima būtų tikėtis objektyvių tyrimo rezultatų, tačiau šiuo atveju tai beviltiška. Šio policijos nusikalstamo sindikato narių yra visur, ir faktiškai jie kontroliuoja situaciją. Ne veltui šių nusikaltėlių taip bijojo Valdas Adamkus, visaip linkčiojo, ir bijojo prieštarauti, kad tik nereikėtų gailėtis“.

Kodėl policijoje negali dirbti normalūs žmonės?

„Kodėl policijoje ar prokuratūroje negali dirbti normalūs, inteligentiški žmonės? – klausimu į klausimą atsakė Aurelijus Beržinis, – kodėl iš ten tuos taip greitai išveja, kodėl jie ten negali dirbti? Todėl, kad ten gali dirbti tik visiški padugnės, kurie savo tikslų siekia pasinaudodamas žmogaus silpnybėmis, rinkdami apie juos informaciją, iš šalies veikdamas per savo agentus, kad jie darytų vieną ar kitą dalyką, žlugdytų jį finansiškai, kai jį reikia sužlugdyti ir pan. Taip dorojami žmonių likimai, ir taip veikia policinės valstybės sistema. O kur čia teisė ir teisinė demokratinė valstybė. Yra tik, kaip sako Putinas, teritorija, bet ne valstybė“.

Garliavos šturmo byloje policijos sadistai išsisuko

Dar prieš du metus Seimo „Drąsos kelio“ frakcija kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Dailį Barakauską, reikalaudama skubiai pateikti Prezidentei siūlymą dėl Generalinio komisaro S.Skvernelio atstatydinimo.

Būtinybe pakeisti dabartinę policijos vadovybę „Drąsos kelio“ frakcija grindžia dabartinės policijos vadovybės bandymais Lietuvą paversti policine valstybe, jos demonstruojamą dvigubų standartų taikymą atskiriems piliečiams, grubiais Konstitucijos bei įstatymų pažeidimais.

Seimo nariai atkreipė  ministro dėmesį, kad Policijos generalinio komisaro pavaduotojas R. Požėla E.Paltanavičiūtės-Matjošaitienės teismo metu neigė neteisėtą policijos smurtą Garliavoje, akivaizdžiai užfiksuotą filmavimo kameromis, tarp jų ir gulinčio beginklio vyro daužymą šautuvo buože į tarpkojį.

Seimo narių nuomone, tokia neteisėta policininkų savivalė yra skatinama dabartinės policijos vadovybės, nes būtent jų nurodymu pirmą kartą prieš metus policija panaudojo neteisėtą jėgą prieš neliečiamybės statusą turinčią teisėją Neringą Venckienę ir beginklius piliečius Garliavoje, taip pirmą kartą grubiai ir viešai pažeisdama Konstituciją, Policijos veiklos, Teismų bei kitus įstatymus.

Seimo nariai atkreipia ministro ir visuomenės dėmesį, kad vėliau vykusiose kitose bylose policija jau visai kitaip elgėsi su galimai prasižengusiais teisėjais, jų atžvilgiu preciziškai laikydamasi jų neliečiamumo principo net tokiuose smulkmenose, kaip girtumo nustatymas.

Anot “Drąsos kelio” frakcijos, nesulaukę tinkamo politinio įvertinimo dėl grubaus Konstitucijos laužymo Garliavoje, policijos vadovai pasijuto visagaliai ir toliau taiko tik policinei valstybei deramus dvigubus standartus, neadekvačią ir neteisėtą jėgą prieš Konstitucijos garantuojamą neliečiamybę turinčius piliečius.