Apie maldeikienių farsą ir kas konkrečiai su jumis negerai?

Galvojau šiais rinkimais bus apsieita be naujų mesijų ar gelbėtojų ir šit iš niekur išnyra Lietuvos sąrašas – naujieji tėvynės reformuotojai ir svieto lygintojai. Visi aikčioja, kad ten matote yra Maldeikienė, kokią ji turi viziją ir kaip visiems dės tiesą į akis. Ane? Žiūrim empiriškai – Maldeikienė Vilniaus labui dirba jau bene pusantrų metų. Šiai dienai padarytų darbų sąrašas:

– savo bloge išsamiai paaiškino koks Šimašius yra debilas ir demagogas – check,

– išėdė kažkokios šungaudžių kontoros nomenklatūrinį direktorių – check,

– ……

– buvo televizoriuje porą kartų?..

– ……

– profit?

Jūs tikitės, kad seime seksis geriau. Jūs juokaujate? Dar pasakykit, kad žmogus, kuris nepakelia 10 kg svorio, tikriausiai galėtų pakelti 100 kg.

Ne esmė, kad Maldeikienė fliplfopina baisiau negu kažkaip į premjero pareigas įkritęs A. Butkevičius – tai ji prisiekinėja niekada gyvenime į valdžią neisianti, tai ji emigruoja, tai ji balotiruojasi į Vilniaus savivaldą, bet į seimą tikrai neis, tai eis į seimą, bet galbūt-turbūt-tikriausiai-nežino ar su Lietuvos sąrašu ir galiausiai nueina su Lietuvos sąrašu. Ir ne esmė, kad šita partija užgimė Klonio gatvės nutekamosiose latakuose, kuriai vadovauja visuomeninkas¹ Darius aš-be-valdiškos-chaliavos-ir-grantų-beveik-garantuotai-padvėsčiau-nuo-bado Kuolys ir ne esmė, kad partijos kandidatų sąrašas yra toks spalvingas ir sėkmingas kaip sovietinė architektūra, nes esmė yra jūs racionalizacija ‘jie kitokie, jie ne sisteminiai, jie turi viziją, jie kažką padarys’.

reklama

Kas šiais laikais neturi vizijos, kas šiais laikais nesako visko ‘kaip yra’? Tie kieti, prie realybės rišantys komentarai tame tarpe ir mano sklinda jau iš kiekvienos orkaitės ir lygintuvo su lygiai nuliu rezultatu, nes dažniausiai palaikinimo ir prierašo ‘gerai čia pasakė’ Feisbuke toliau nenueina. Kodėl, leiskit paklausiu – būvimas ne sisteminiu automatiškai yra gerai? Priminsiu: Paulauskas, Paksas, Zuokas, Uspaskichas, Valinskas, net gi per kažkokį stebuklą – Brazauskas, visi buvo nesisteminiai ir visi ‘sakė tiesą esteblišmentui į akis’.

Žinot į ką man jūs visi panašūs? Į tą bevalį minkštakūnį nevykėlį, kuris laksto nuo vienos self-help knygos prie kitos, kuris darbo metu žiūro vieną po kito vebinarus apie motyvaciją, sveiką gyvenseną ir meną vilioti moteris, tačiau taip ir subinės neatplėšia ir toliau lieka ant visų savo apmaudą liejančia beforme būtybe. Pripažinkit – jums šiais rinkimais trūksta ne politikų, o sidabrinių kulkų. Jums reikia didelio, ryškaus jungiklio su ‘on’ ‘off’, kurį nuspaudus išsispręstų visos jūsų gyvenimo problemos. Tame nėra nieko smerktino, tai yra visiškai natūralu, bet jei apie tai nekalbėsite jūs tik giliau klimpsite į savo bailumo ir tingumo racionalizacijos liūną. Jūs esate sugadinti ir subjauroti iki neatpažįstamumo, todėl jus bijote sakyti tiesą ir jums reikalingos amžinai isterikuojančios kompulsyvios ėdrūnės, kad būtų pasakyta tai, ką seniai nešiojote savyje. Jums reikia, kad kažkas sustatytų planą, nubrėžtų gaires ir gerai paaiškintų ką galima, o ko negalima daryti, nes dauguma jūsų savo mamyčių sijonų toliau nenuėjote.

Jūs nesate laisvi žmonės ir jei manote, kad įsispraudę į madingus džinsus, nusipirkę telefoną su teisingu vaisiumi ant nugarėlės ir išmokę keiktis kaip Užkalnis tokiais tapote – jūs žiauriai klystate. Iš esmės nesiskiriate nuo savo visus tarybinius sakramentus praėjusių tėvų – jūs blokinius namus iškeitėtę į kartonines lizingines dėžutes, Brežnevą pakeitėtę Grybauskaite, o vietoje Lenino raštų pradėję vartyti knygiūkštes apie pozityvaus mąstymo galią, vis tiek fundamentaliai esate tie patys sovietiniai žmonės, kurie gyvenime labai greitai pasimeta be lozungų, nacionalinių idėjų, grandiozinių statybų ir tuštybės paradų. Jūs esate vergai, kurie dedasi laisvais, bet nei sekundės negali išbūti be pikto tijūno šnopavimo į nugarą.

Ar atkreipėte dėmesį kas yra populiariausi žmonės Lietuvoje? Ką turi bendro visi tie užkalniai, maldeikienės, mačiuliai, savukynai, sabaliauskaitės, grybauskaitės, juocevičiūtės, janutienės ir vinokurai? Jie visi ligi vieno sako kaip reikia gyventi – kaip galvoti, už ką balsuoti, kaip melstis, kokius restoranus mėgti, kokius ledus boikotuoti, kieno koldūnus laikinti, ką skaityti, su kuo gyventi, kaip gyventi ir ką galima, ar negalima daryti? Ir visą tą ėdalą jūs arba garsiai srėbdami susiurbiate, arba viešai tuo piktinatės, giliai pasąmonėje žinodami, kad tik tokių pamazgų jūs esate verti.

reklama

Neslėpsiu dauguma jūsų man esate arba klaikiai nuobodūs, arba keliate laukinį šleikštulį. Tas jūsų liberalizmas, kada bijote pagalvoti kas bus dekriminalizavus narkotikus bei prostituciją, kairuoliškumas, kai nenorite dalintis, konservatyvumas, kai neapkenčiate verslo, verslumas, kai reikalaujate valdžios paramos – visi jūs man vienodi kaip A4 popieriaus lapai iš vieno įpakavimo.

Aš kaip ir jūs esu kraupus hipokritas, degeneratas, tinginys, melagis ir bailys, bet aš tai aiškiai savyje matau, to nemėgstu ir kovoju su tuo kiekvieną prakeiktą dieną. Aš galiu gyventi be iliuzijų ir pasiteisinimų, man visai neskauda pripažinti savo klaidų ir jau nebebijau žiūrėti į veidordį, kuriame matau tai, kas man nepatinka.

Tuomet ko aš prie jūsų pristojau – ko man taip reikia? Aš noriu, kad jūs pakeltumėte šiknas ir padarytumėte ką nors – bet ką: dešimt atsispaudimų, išeitumėt pasivaikščioti, išsikuoptumėt laiptinę, pasisveikintumėt su kaimynais, parašytumėt knygą, kreidutėmis nupieštumėt paukštį, duotumėt man į snukį, užsimuštumėt į sieną ir visaip kitaip savo veiksmais įrodytumėte, kad aš dėl jūsų žiauriai klydau. Atvirai pasakysiu man jau pabodo matyti žandų pūtimą komentaruose ir kolektyvinio tapšnojimo sau per petį ritualus, kada viso labo kartą per keturis metus padėjote iksą ant popieriuko. Aš milijoną ir dar devynis kartus girdėjau jūsų pasiteisinimus apie tai, kaip nereikia skubotai veikti ir viską pradžioje reikėtų gerokai išdiskutuoti. Tebūnie, bet žinokit – antrų šansų nebus – vieną dieną jūs apsišiksit ir padvėsit² ir paskutiniai jūsų sąmonės likučiai bus vien tik apmaudas, kad jūs buvote užsidarę į kalėjimus be sienų ir atlikinėjote bausmę už nusikaltimus kurių nepadarėte. Kad ir kaip jūs tam priešintumėtės – visa tai egzistuoja tik jūsų galvose ir jūs galite ramiai išgyventi be prezidentų, savivaldybių, darbo kodeksų ar dievo (-ų).

Dauguma jūsų kaip ir Maldeikienė esate praeities reliktai – truputį papudruoti, pasipuošę nereikšminga makulatūra, kurią smagiai tiražuoja visos aukštosios mokyklos, kalbantys apie socialinę atskirtį, как космические корабли бороздят просторы Вселенной inovacijas, nanotechnologijas ir žinių ekonomiką, bet vis vien jūs tie patys komjaunuoliai, rėkiantys даешь, слава ir ура ir per naktis rašantys danosus ant kaimynų, kurie švenčia kalėdas.

Aš jau seniai padariau pasirinkimą jokiais būdais neperduoti to praeities užkrato į ateitį, ar tai daryti jums – jūsų sušiktas reikalas, bet būkit malonūs kada jus, kaip panaudotą plastmasinę tarą Kariotiškių sąvartyne traiškys špižiniai istorijos ratai – kaltinkite tik save, nes Maldeikienė jūsų neišgelbės.

---
¹ Kažkodėl kai tik žmogus bando pateisinti savo parazitavimą, jis ant savo vizitinės kortelės rašo: visuomenininkas, konsultantas, guru, šeiperis, kritikas arba blogeris.
² Eiliškumo tvarka gali kisti.