Kai(p) tampama mama

+ 2 - 0

Автор: Vaiva Rykštaitė
Источник: https://www.facebook.com/vaiva.rykstaite...
7534-04-26 (2016 г.), читали 2345

Kažkada Londone autobuse mačiau labai negražią moterį su man tada irgi negražiu pasirodžiusiu kūdikiu – abu buvo panašūs, o tada aš dar nežinojau, kad visi vaikai gražūs. Moteris man pasirodė dargi išprotėjusi – ant viso autobuso garsiai ir džiaugsmingai žvygavo:

- Durys užsidaro! Durys atsidaro! Durys užsidarė! Durys atsidarė! Matai, mažyli?

Mažylis sėdėjo ant jos kelių, nesusidomėjęs nei durimis, nei motinos žodžiais. Plikas, mažiukas – tik tiek tada tegalėjau pasakyti apie kūdikių amžių.

„Durnė“ galvojau apie tą moterį, ir susiraukusi broviausi į kitą autobuso galą.

Nežinau ką galvojo mano anyta, kai po keleto metų aš vaizdingai darinėjau virtuvės spinteles, ir trijų savaičių naujagimei rimtu veidu aiškinau:

- Dukryte, žiūrėk! Spintelė užsidaro! Spintelė atsidaro! Šaldytuvas atsidaro! Saldytuvas užsidaro! – o tada rimtu veidu anytai – Žinokite, ji viską supranta…

Mano dukters šlapi, po vonios sulipę plaukučiai ir dabar dar kvepia vienaragių ašaromis, vaivorykščių prakaitu, zefyrų rasa, fėjų sparnų dulkėmis, pievų laumių pienu su medum... Svaigstu - ir ją uosdama, ir tiesiog iš meilės. Ir jau su atlaidžia šypsena stebiu į jogos pamoką trijų mėnesių kūdikį atsinešusią gražią mamą (visos mamos gražios!) , kuri nuoširdžiai mažyliui aiškina, kad dabar einanti į tualetą, bet tuoj grįš.

- Jis viską supranta. – pakelia akis į mane.

100% Плюс

0% Минус

Оцени статью! 2 0