Feminizmas ar feminofašizmas?

Versijos.lt
+ 3 - 0
Автор: Versijos.lt
Источник: http://versijos.lt/feminizmas-ar-feminofasizmas/...
7534-03-30 (2016 г.), читали 1391
0

Egzistuoja nuomonė, kad, atseit, šiuolaikinės emancipuotos moterys, feminizmo aktyvistės, kovoja už lygias moterų ir vyrų teises. Neretai tenka girdėti, kad moterys iki šiol engiamos ir diskriminuojamos. Šiame nedideliame rašinyje norėčiau nušviesti ryškius skirtumus tarp pirminės feminizmo idėjos ir to, kuo jis pavirti šiandien. Ir kadangi mes žmonės išsilavinę, apsišvietę, tai reikia pagaliau įvesti tvarką terminuose.

Daug kas tvirtina, kad šiuolaikinis moterų siautėjimas, pasireiškiantis pasibjaurėtinais išsidirbinėjimais santykiuose su vyrais – skandalingumas, dominavimo inversijos, psichologinis ir fizinis smurtas prieš vyrus, šantažas, manipuliacijos, neištikimybė ir visa kita – tai feminizmo įtakos rezultatas.

Iš pat pradžių feminizmas užgimė kaip moterų kova už rinkiminę teisę, išsilavinimą, teisę disponuoti turtu, už vienodą su vyrais atlyginimą, su sąlyga, kad darbas bus vienodas. Taip pat ankstyvosios feministės kovojo prieš vaikų darbo eksploatavimą. Pirmosios bangos feministės kovojo ir apribojimais, moterims renkantis konkrečias profesijas.

Visame tame nėra nieko blogo, kadangi norint būti gera žmona, ištikima vyro pagalbininke, moteris tiesiog privalo būti elementariai išsilavinusi, kvalifikuota, turinti normalų uždarbį už savo profesinę veiklą. Be to, ji turi turėti laisvo laiko savo asmeniniam tobulėjimui, rūpinimuisi sveikata ir fizine forma.

Svarbiausios problemos ir didžiausi prieštaravimai feminizme prasidėjo „antrosios bangos“ metu, prasidėjusios 7-ame dešimtmetyje. Šį istorijos laikotarpį galima apibūdinti kaip lūžio, krizės momentą. Pasaulyje, dėl santykinai išaugusios gerovės ir įdiegus naujas technologijas išaugo žmonių masių susidomėjimas politika. Didžioji dalis Vakarų jaunimo politizavosi. Kovodamas su masiniais jaunimo protestais ir antikapitalistiniais politiniais judėjimais, elitas sąmoningai nukreipė jaunimo energiją į degradaciją ir ištvirkimą su lozungu „Seksas, narkotikai ir rokenrolas“. Darykit, ką norite, tik nelįskite į politiką. Konservatyvioji Amerika iš dviejų blogybių pasirinko „mažesnę“. Seksualinė revoliucija su savo melagingais raginimais atsikratyti seksualinių prietarų realiai rūpinosi visai ne moterų seksualiniu patenkinimu. Svarbiausias šios revoliucijos tikslas buvo paversti moters kūną preke, kurį dabar galima bus atvirai ir pelningai pardavinėti.

Būtent šiuo laikotarpiu išpopuliarėjo įvairios antimokslinės teorijos apie tai, kad moteris atseit tampa moterimi tiktai todėl, kad vyrai, kurie atseit kontroliuoja auklėjimą, įpiršo jai moterišką genderio vaidmenį. Antrosios bangos feministės manė, kad įvairios kultūrinės ir politinės vyrų ir moterų nelygybės formos neatsiejamai susijusios tarpusavyje. Jos ragino moteris įsisąmoninti, kad atskiri jų asmeninio gyvenimo aspektai yra giliai politizuoti ir atspindi valdžios struktūrų seksizmą.

Jau susiformavusi tuo metu vartotojiška visuomenė aiškiai išskyrė moterį kaip perspektyvesnę, lyginant su vyrais, pelno „ištraukimo priemonę“. Būtent moteris tapo taikiniu reklaminiams bombardavimams, kadangi stambios transnacionalinės korporacijos puikiausiai išmanė tikruosius skirtumus tarp vyrų ir moterų, atlikusios gausius mokslinius tyrimus šioje srityje. Jos išmoko naudotis prigimtinėmis moterų silpnybėmis, kad prisikastų iki vyro piniginės, kai tuo tarpu patys vyrai labai sunkiai pasiduodavo marketologų manipuliacijoms.

Neteko ilgai laukti ir radikalesnių feminizmo formų, tokių kaip separatistinis ir lesbiečių feminizmas. Vienos iš tokių radikalių tėkmių atstovė Merė Deili laikosi nuomonės, kad pasaulis būtų nepalyginamai geresnis, jeigu jame būtų žymiai mažiau vyrų.

Su kuo susiję tokie moterų pokyčiai? Manau, kad bent jau Europoje tokie iškrypimai atsirado dėl to, kad nebeliko vyriško auklėjimo ir dėl negatyvaus vartotojiškos visuomenės poveikio. Per II Pasaulinį karą žuvo labai daug vyrų, dėl to teisingu vaikų auklėjimu paprasčiausiai nebeliko kam užsiimti. Tuo pat metu vartotojiškas gyvenimo būdas ir reklama pavertė moterį nežaboto vartojimo varikliu, o seksualinė revoliucija paskatino masinį palaidumą ir prostituciją. O toliau visa šita mašina vis didino apsisukimus.

Moterų judėjimuose pradėjo reikštis nuskriaustos, degradavusios, nusivylusios, iš šeimos gyvenimo lauk ištrenktos marginalės su lesbietiškais, sadomazochistiniais polinkiais, o taip pat moterys, kurios paprasčiausiai nesugebėjo užmegzti normalių santykių su vyrais dėl to, kad negavo normalaus išsiauklėjimo, neišmoko kontroliuoti savo instinktų, buvo ištvirkintos reklamos, mados, popkultūros. Būtent tokios įniršusios ant viso pasaulio moterys, mėgindamos atsilošti už jas ištikusias nelaimes, pradėjo daryti didžiulę įtaką feministiniam judėjimui ir greitai ėmė jame dominuoti.

Kaip teigia žurnalistė Ada Baskina, feminizmas įgavo groteskiškas formas ir jau seniai atitrūko nuo savo ankstesnio sieko įvesti lyčių lygybę. Kartais feminisčių judėjimuose aiškiai pasireiškia ekstremistinės pakraipos pažiūros: vyrus niekinanti propaganda, raginimai pradėti genderinį karą ir pan.

Radikalaus feminizmo teorijos, ypač susijusios su patriarchatu, sukėlė kritikos bangą kitų feminizmo krypčių atstovių tarpe. Kaip pažymi Valeri Braison, ši kritika grindžiama keturiais momentais: pirmas – radikali feministė patriarchato teorija yra labiau žodinė, nei analitinė, kadangi ji nepaaiškina, kaip susiformavo vyriška valdžia. Antra – teorija vaizduoja vyrus kaip priešus, o tai logiškai veda vien tik į lesbietišką separatizmą ir nėra patrauklu ir priimtina daugumai normalių moterų. Trečia – šita teorija neistoriška, kadangi nagrinėja santykius tarp lyčių kaip kažkokią absoliučią duotybę, neatsižvelgiant į pokyčius, kuriuos tie santykiai pastoviai patiria, aprašant moteris kaip pasyvias aukas, o ne kaip istorijos kūrimo dalyves. Ketvirta – teorija atspindi tiktai baltųjų vidurinės klasės moterų patirtį, ignoruodama kitų etninių grupių ir socialinių sluoksnių moterų problemas.

Kokias išvadas iš viso to galima padaryti?

Pirmas dalykas. Iš pradžių feminizmo idėjos buvo visiškai ne tos, į ką jos pavirto dabar.

Antra. Dėl negatyvaus kultūros poveikio, neteisingo auklėjimo, reklamos, marketingo ir kitų faktorių, šeimos ir santykių tarp lyčių vertybių supratimas buvo smarkiai iškraipytas, iš čia rezultatas – vis labiau daugėja nusivylusių, nuskriaustų, pamestų moterų, kurios bando išlieti savo nepasitenkinimą ir nusivylimą, apkaltindamos dėl viso pasaulio blogybių vyrus. Net nemėgindamos išsiaiškinti susiklosčiusios situacijos esmės ir priežasčių, marginalizuotos moterys puolė „kovoti už savo teises“, kas sukėlė dar didesnių problemų, dar labiau pagausino nusivylusių moterų skaičių ir dar labiau jas radikalizavo bei pavertė visiškai baigtomis žiežulomis, o neretai ir nusikaltėlėmis.

Trečia. Daugelyje šalių, spaudžiant radikalioms moterų organizacijoms, buvo priimti vyrus diskriminuojantys įstatymai.

Ketvirta. Feminizmas nėra darni vieninga teorija, vientisa ideologija ar politinė sistema, feminizmo viduje susiformavo daug skirtingų, kartais žiauriai tarpusavyje kovojančių srovių.

Turint visa tai galvoje, siūlome atsisakyti naudoti feminizmo terminą, kritikuojant marginalius ir ekstremistinius moteriškumo pasireiškimus. Vietoje šio termino geriau naudoti tokias sąvokas kaim feminonacizmas, moteriškas šovinizmas, moteriškas seksizmas.

Juk šiuolaikinės raganos neturi nė menkiausio noro pripažinti lygybę. Jos kovoja ne už vyrų ir moterų teisių lygybę, o už žiaurų moterų dominavimą vyrų atžvilgiu iki pat galutinio androcido.

www


100% Плюс 100% Plus
0% Минус 0% Minus
3   0
Pridėti naują straipsnį

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!

Komentarai: 0

Отправить!

ВСЕ СТАТЬИВ ЛИТВЕВ МИРЕУ СОСЕДЕЙРАЗНОЕ


Друзья'

Концепция Общественной Безопасности

Švieskis


Нас читают