Senoji indėnų išmintis. Perskaityti – privaloma

Šie žmonės buvo buvo vadinami indėnais vien todėl, kad senojo žemyno jūrų keliautojai per savo neišmanymą klaidingai nusprendė, jog naujojuoju keliu papuolę į Indiją.

Indėnai gyveno harmonijoje su savimi ir gamta, todėl “civilizuotiems“ atėjūnams atrodė tarsi atsilikę laukiniai. O juk indėnų išmintis apibrėžia visus esminius gyvenimo aspektus.

Susipažinkime su senąja indėnų išmintimi:

Geras žmogus mato gerus ženklus

Tam, kad išgirsti save, reikalingos nebylios dienos

Jei pastebėjai, kad joji ant negyvo arklio – nulipk!

Tylintis žino dvigubai daugiau už plepantį

reklama

Skunsu dvokti yra daug būdų

“Reikia” – tik mirti

Prieš spręsdamas apie kitų žmonių trūkumus, apžiūrėk savo mokasinų pėdsakus

Tėvynė – ten, kur tau gera

Kiekvieno žmogaus viduje vyksta gero ir blogo vilko kova. Laimi tas vilkas, kurį tu šeri

Jei turi, ką pasakyti, atsistok, kad tave matytų

Ne visada draugas būna draugu, o priešas – priešu

Kiekvienas turi savo dainą

Vaikas – tavo namuose tik svečias: išmaitink, išmokyk ir paleisk

Pasroviui gali plaukti net ir nustipusi žuvis

Taiklai pasakytas žodis geriau už taikliai mestą kirvį

Kalbėk su vaikais, kai jie valgo ir tavo žodžiai liks net ir tada, kai tu išeisi

Savo strėles žmogus turi pasidaryti pats

Ar, pririšę prie medžio arklį, laukiate, kad arklys sustiprėtų?

Varlė neišgeria prūdo, kuriame gyvena

Pasakyk man – ir aš pamiršiu, parodyk man – ir aš negalėsiu atsiminti, įtrauk mane į dalyvavimą – ir aš viską suprasiu

Mylėk žemę. Ji ne paveldėta iš tavo tėvų, ji pasiskolinta iš tavo vaikų

Žinojimas paslėptas kiekviename daikte. Kadaise visas pasaulis buvo biblioteka

Kai bus nukirstas paskutinis medis, kai bus apnuodyta paskutinė upė, kai bus sumedžiotas paskutinis paukštis – tik tada suprasite, kad pinigai nevalgomi

Dvasioje nebus vaivorykštės, jei akyse nebuvo ašarų